Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6836&FId=9701&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas. Jisai žmonėm insiskolijo, jau jam skolinykai pardavė lauką. Ale jis išsipardavinėjo, da gyvulių kiek turėjo, ir, viską išsipardavęs, pasidarė pinigų, nuvėjo in jomarką, už tuos pinigus nusipirko keturiasdešimt asilų. Sako: „Ką aš turu veiktie? Namų neturu – aisu su asilais tavorų vežtie“. Varosi jis tuos asilus. Atsivarė, rado pakelėj pievą, susivarė ir ganosi.
Ateina pas jį toks senas kunigas su barzda, sako:
– Kur tu varai tuos asilus?
Sako:
– Varausi in užrubežį vežtie tavorų.
– Na, tai priimk ir mane pusinyku arba sėbru, o pelnysim pusiau.
O tas kunigas tai buvo Dievas. Varosi jiedu tuos asilus. Atsivarė in tokį kalną, rado tas senis duris, atsirakino, inėjo in vidurį, rado tenai tokias stubas. Inėjo in vieną – rado sidabro, inėjo in kitą – rado aukso, inėjo in trečią – rado deimanto, priėjo in ketvirtą – rado perlų. Dabar jiedu nuėjo in penktą stubą – ten tik stalelis stovi, o an stalelio stovi labai daili skrynutė. Paėmė tas kunigas tą skrynutę. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro, an dešimts asilų aukso, an dešimts asilų deimanto ir an dešimts asilų perlo. Dabar sako tas kunigas:
– Susiderėjom iš pusės neštie tavorus: tavo asilai, mano tavoras, – tie tau [dvi]dešimts su perlu ir su deimantu, o šita dvidešimts su auksu ir su sidabru bus man.
Dabar jau jis varosi sau tą dvidešimts asilų. Paėjo galą – mislija sau: „N’o kam jam dabar tiek daug? Jis yra kunigu – nė pati, nė vaikai, n’o kam jam?“ Jau jį godulystė pajėmė, sako: „Aisu, gal jis man atiduos nors penkis“. Atėjo, ėmė jo prašyti – atidavė jis jam penkis. Paskui jo vėl prašo, – ir teip jis jo prašė ir išprašė visus. Dabar jau jis visus asilus varosi. Ale da sumislijo: n’o ką jis veiks su tąj skrynute? Aina jis prašyt pas jį da tos skrynutės, sako:
– Ką tu veiksi su tąj skrynute? Atiduok tu man tą.
– Na, – sako, – aš tau atiduosu ir tą skrynutę, ale tu in ją atsidaręs nežiūrėk.
Gavo tą skrynutę ir varosi tuos asilus. Pasivarė jau teip kaip an pusiaukelės, sako: „Kad jis man ir neliepė žiūrėt, kas čia yra, aš tik pažiūrėsu“. Kaip tik atvožė, teip ir apjako! Likęs be šviesybės, sėdi pakelėj, o tuos asilus kasžin kas nusivarė. Jis sėdi vieną dieną, kitą. Atvažiau žydas, sako:
– Ko tu čia sėdi? Aš vakar važiavau – tu čia sėdėjai ir šiandie tu čia sėdi.
– Aš, – sako, – aklas, aš nematau, kur aitie.
– Na, tai sėsk in mano vežimą, aš tave nu vešu in miestą, tai tu nors gausi kokią almužną.
Atvežęs pasodino an tilto. Sėdi ant to tilto. Ale ateina kareivių vyresnėlis – žiūri, kad aklas žmogus sėdi. Jis, ant jo susimylėjęs, pašaukė kareivį, sako:
– Nuvesk tu jį in kuknią, ten jis turės sau maistą.
Nuvedė jį in kuknią, ir ten jam davė maistą ikismert.

PATEIKĖJAS: Bendorius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių km.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 51-52, Nr. 2
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 2
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal