Knygadvario objektas "BsTB 3 132-62 Pasaka AT 1640 – Apė tinginio laimę" >> "Teksto 1997 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6852&FId=9724&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas kriaučius buvo didelis tinginys, nieko neveikdavo, tik per dienas pavėsyje gulėdavo. Kartą, beieškodamas girioj po medžiu pavėsio, jis pataikė atsigulti į skruzdyną. Skruzdės aplipo apie visą, o kriaučius atsikėlęs skruzdes daužyti su rankomis. Išdaužęs ėmė iš nuobodumo skaityti, kiek išmušė. Suskaitė 5000. Nuėjo po to tas kriaučius pas kalvį ir prašė, kad kalvis jam nukaltų geležinį medalį, o ant medalio kad parašytų: „Vienu ypu 5000 galvų kerta“. Kalvis padarė teip, kaip jam liepė. Kriaučius užsikabino tą medalį ant krūtinės ir vaikščioja po miestą.
Pasitaikė, kad toj karalystė, kurioje kriaučius gyveno, kariavo su kita karalyste. Miesčionys, pamatę, kad mieste randasi žmogus, kurs vienu ypu instengia 5000 galvų nukirsti, danešė apė tai karaliui. Karalius pasišaukė kriaučių pas save ir klausia, ar jis gali tą padaryti, ką ant medalio rašo. Kriaučius atsakė, kad galįs. Tada jam karalius tarė:
– Jeigu užkariausi pats vienas priešingą karalystę, tai ta karalystė bus tavo ir gausi mano dukterį už pačią, o jeigu neužkariausi, tai galva tavo bus nukirsta.
Nusigando kriaučius, bet nebuvo išeigos, turėjo ant visko, ką karalius sakė, pristoti. Išsirinko jis sau aukštą kumelę, užsėdo ant jos ir joja į priešų šalį. Prijojus arti priešų abazo, pakelėj, pakilo pulkas kurapkų ir išgąsdino kriaučiaus kumelę. Pabaidyta kumelė – bėgt, užbėgo ant kryžiaus. Kriaučius apsikabino kryžių, mislijo susilaikysiąs, ale kryžiaus būta apipuvusio – nutrūko palei pažemę ir liko kriaučiaus rankose. Laiko persigandęs kriaučelis apsikabinęs rankose kryžių ir teip joja ant priešų. Priešų kareiviai, kad pamatė tą drąsuolį patį vieną su kryžiumi į jų abazą atjojantį, persigando, mislijo kokį stebuklą bematą ir ėmė rėkti:
– Pasiduodame, pasiduodame...
Ir pasidavė. Tinginys kriaučius tokiu būdu išlaimėjo: gavo užkariautą karalystę ir apsiženijo su karaliaus dukteria. Ant tos jų svodbos ir aš buvau, valgiau, gėriau, per barzdą taukai varvėjo, nieko burnoj neturėjau. Kada pasigėriau, įlindau už šėpos į pakulas. Kada po veselijai rengėsi šaut iš armotų, imant pleistukams pakulas, paėmė ir mane su pakuloms ir įdėjo į armotą, o kada šovė, šūvis mane į čion atnešė. Ar graži mano pasaka?

PATEIKĖJAS: Pranckus

FIKSUOTOJAS: J. Žilius (Žilinskas, slp. Jr. Jonas)

FIKSAVIMO METAI: 1892

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pilviškiai, sen., , Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Pilviškiai, Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 132-133, Nr. 62
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Žvaigždė. Niujorkas, 1901, nr. 33.

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 62
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal