Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6869&FId=9744&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 metų redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Šalta žiema šalin aina,
Jau pavasaris ateina. [2]

Saulė vėl malonį rodo,
Žemė šilumą išduoda. [2]

Upės tvanus didžius lieja,
Kad pavasaris atėjo. [2]

Skubinas vanduo nuo kalno –
Ilgai būtie jam nevalna. [2]

Reik paliktie kožną vieną
Dėl artojaus linksmą dieną. [2]

Tuos stebuklus Dievas daro,
Šalčius, tvanus šalin varo. [2]

Gaspadoriai, gaspadinės
Jau sulaukė tos gadynės, [2]

Žiūr ant žaliuojančio beržo,
Ar jau laikas artie daržas. [2]

Dabar prie to gero oro
Apsitaisyt reikia tvoros. [2]

Ne viena jauna mergelė
Linksmai aina ing darželį. [2]

Žiūri, ar žemė yr šilta,
Ar jau laikas sėtie rūtą. [2]

Tokias darbas rodo meilę
Žoleles sodint in ailią. [2]

Netoli ėjus ant lauko,
Kur upelij žuvys plauko, [2]

Gražus gegelis* žaliavo,
Linksmai paukšteliai giedojo. [2]

Anam garsiam vakarėlij
Gied lakštingala krūmelij. [2]

Visi paukšteliai atgijo,
Šalčio žiemos jau nebijo. [2]

Dėl to anie nebijojo,
Kad pavasaris užstojo. [2]

Drąsiai gegij susilėkę,
Kožnas savo balsu rėkė. [2]

Jaunų pulkelis susėjo,
Paukšteliams giedot padėjo: [2]

Mergelės linksmais balseliais,
Vaikinai gražiai vamzdeliais. [2]

Vienas kitam vinčiavojo,
Jog pavasaris užstojo. [2]

Gaspadorius, darbininkas,
Nė viens tuomet nestov dykas. [2]

Apie lauką jau rūpinas,
Gaspadoriškai skubinas. [2]

Susilaukę gero vėjo,
Vasarojų drąsiai sėjo. [2]

Visa žemė stojos graži,
Ait ant lauko vaikai maži, [2]

Linksminos gražia valanda
Ganydami savo bandą. [2]

Naują parvą laukas gavo
Nog aprėdytojo savo. [2]

Kad atėjo jau vasara,
Šeimyną prie darbo varo. [2]

Gaspadorius teip insakė
Imtie dalgį, grėblį, šakę. [2]

Gaspadorius kalb kaip tėvas:
Laiks pradėtie šienaut pievas. [2]

Karštis saulės jau didesnis,
Su senaisiais vargst jaunasis. [2]

Sunku tuomet gali tvertie,
Trokšta žmogus tankiai gertie. [2]

Kožnas, gavęs sau pavėsį,
Su pamėga pasėdėsi. [2]

Po pabaigos pjautie šieną
Tuoj atein rugpjūtės dienos. [2]

Čion didžiausias darbas duonos,
Kurią duoda dangaus ponas. [2]

Užderėjo gerai kviečių –
Bus pyragų dėlei svečių. [2]

Ta malonis gausi yra,
Jog ant žemės daug išbyra. [2]

Kuris tuomet apsilanko,
Sveikina duoną su ranka. [2]

Alų ir arielką maukia,
Pasigėręs „nisut“ šaukia. (?) [2]

Šitai laikas vėl atėjo,
Kada visi rugius sėjo. [2]

Čion darbymetės didesnės,
Dirba drauge ir senesnis. [2]

Skabriai bloškė, kūlė, vėtė,
Seni skūnioj** pėdus mėtė. [2]

Turėdams sėklą gatavą,
Kožnas vež ing lauką savą. [2]

Ką iš namų nusivežė,
Praded sėtie pagal ažią. [2]

Tuolaik nėr kada stovėtie,
Graitai reikia užakėtie. [2]

Džiaugiasi kožnas artojas,
Kad užaugo vasarojas. [2]

Tur iš to gerą nodieją –
Gražus ruduo prasidėjo. [2]

Užvis pirmiau žirnius ima,
Krauja in didį vežimą. [2]

Kad iš lauko jau suvalo,
Nėr namie tuščio pašalio. [2]

Pilnos skūnios javų yra,
Grūdai tankiai visur byra. [2]

Kartais vėlai atsein gultie,
Ant ryto reik anksti kultie. [2]

Po pabaigos tokio darbo
Mislyk pelnyt sau ant skarbo. [2]

Ing miestą tankiai važiuoji,
Nuvažiavęs ten girtuoji. [2]

Koks yr toksai iš to pelnas –
Kad nog darbo tik tu valnas. [2]

Atsiranda žemė balta,
Žemė šalčio jau apkalta – [2]

Gaspadoriams per Kalėdas
Su šeimyna visos bėdos. [2]

Samdininkai geria, valgo,
Čielo meto atim algą. [2]

Kursai nori gaut šeimyną,
Tas su laiku sau tyrauja***. [2]

Kožnas apie tai dūmoja,
Gerą dėl savęs daboja. [2]

Kursai meta****gerą stotką (?),
Tam drąsiai duoda pradotką. [2]

Žiemos meto ta storonė,
Ing girią važiuot kelionė. [2]

Nuvažiavę skabriai kerta,
Bijodami pikto varto. [2]

Pakol namon veža malką –
Darbininkas jau išalko. [2]

Moters sau kakalį kuria,
Kiek tik malkų sausų turi, [2]

Daro dėl savęs šildymą,
Kožna savo darbą ima: [2]

Viena pyško, tranko, audžia,
O kita verpdama snaudžia. [2]

Vikresnės mergos kaip stirnos
Kamaroje suka girnas, [2]

Linksmai dienos šviesios laukia,
Šventą giesmę gražiai traukia. [2]

Pagiedojus sau auštrinę,
Daug linksmumo gaspadinei. [2]

Vyriškiai po skūnias baldos,
Tie negieda tokios maldos. [2]

Šiaudus, šienus anie peša,
Duoda ėst, galvijams neša. [2]

Arklius, jaučius šeria – bandą,
Po pašiūres visur lenda. [2]

Kasdien mažyn mažyn varo
Su rūpesčiu tą pašarą. [2]

Jau perleidus pusiaužiemį
Gaspadorius žiūr ing žemę. [2]

Dirvos po sniegui jau plikos –
Ne už ilgio bus Velykos. [2]

Gaspadorius kas vakarą
Apie tai rokundą daro, [2]

Kaip toli švents Jurgis yra –
Tuomet bus teisybė tyra. [2]

Šalčiai žiemos tuomet liauna,
Pavasaris viršų gauna. [2]

* Kiti sako: „gražus gojelis“.
** Rankrašytje stovi „skrynioj“.
*** Rankraštyje – „tirauja“.
*** mato?

PATEIKĖJAS: Marė Basanavičienė-Birštoniūtė Dainą Jonas Basanavičius užrašė arba iš savo motinos Marės Basanavičienės, arba iš Basanavičių namuose tarnavusių merginų.

FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1874

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 135-141, Nr. 298
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 10. Ožkabalių dainos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Melodijas parengė Eligija Garšvienė. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 298
Ożkabalių dainos. Surinko J. Basanavičius. Shenandoah, Pa, 1902. T. 2.

Spausdinti

Atgal