Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6903&FId=9785&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 metų redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Šitai išrožijimas,
Dėl tų persergėjimas,
Kurie ing stoną aina
Ir jaunas dienas maino. [2x2]

Jauna nor sena būtie,
Ing tą stoną pakliūtie,
Iš tikros dūšios trokšta
Kaip rugių sėkla blokšta. [2x2]

Ateis ir tos dienelės,
Pereis tavo dienelės,
Vaikščiodama vaitosi,
Jaunystos gailavosi. [2x2]

Dar džiaugiesi rūtele,
Kur pasėjai in lovelę, –
Mislyk, kad nepagultų
Ir šalna neužpultų. [2x2]

Nusibodo dėvėtie,
Rūtelę apravėtie –
Nelaimingos mergelės,
Jūs iš rojaus kvietkelės!
Kad jau jūs ją numesit,
Niekados neatrasit.

Ant galvos vainikėlis
Kaip aukso obuolėlis –
Atsargiai jį nešiokit,
Vainikėlį dabokit. [2x2]

Mergelės lelijėlės,
Neduokit vainikėlio!
Lengviaus nešiot rūteles
Ne sunkius nors metelius. [2x2]

Ar jūs nišmanot nieko,
Ar nežiūrit ant svieto
Moters vargus kęsdamos,
Nog girtuoklių baigdamos. [2x2]

Vyras, parėjęs girtas,
Kaip koksai levas tvirtas,
Pačią, vaikus mušdamas,
Iš namų išvydamas. [2x2]

Ir jumis teip dabojas.
Tam stone visaip stojas –
Šėtonas gundindamas,
Jáis ing peklą vesdamas. [2x2]

Vyriškis pasigėręs,
Už rankos nusitvėręs,
Ing svirnelį vesdamas,
Už kaselių tęsdamas. [2x2]

Nenorėjai rūtelės
Nė baltos lelijėlės,
Tik norėjai bernelio
Ir jo sunkaus darbelio! [2x2]

Neišgelbės tėvelis
Nė jaunasis brolelis,
Turėsi su juom būtie,
Tuos varguose pražūtie. [2x2]

Gėrėjaisi darbeliu
Ir žaliu bijūnėliu –
Labjau džiaugies berneliu
Ne kaip jo jaunimėliu. [2x2]

Kaip tamsioj naktelėj
Danguj žiba žvaigždelė,
Teip mergelė žibėjo,
Kol vainiką turėjo. [2x2]

Visur tave mylėjo,
Visi tavim gėrėjos,
Kol buvai pas tėvelį,
Kol nešiojai rūtelę. [2x2]

Kad nešiojai rūtelę,
Gražiai žibėj veideliai,
Kaip berneliui papulsi –
Kaip in šulnį inpulsi! [2x2]

Suvys ir vainikėlis,
Išblies tau ir veidelis,
Sudžiūsi tu, mergele,
Nog bernelio žodelių! [2x2]

Dabar tekėtie nori,
Bernelį pasdabojai,
Pabūsi vieną metą –
Pereis tavo ukvata. [2x2]

Vainikėlio raudosi,
Jaunystos gailavosi.
Nors ašarėles liesi,
Jauna būt negalėsi. [2x2]

Kad ir liktum našlelė –
Tai rūpesčių dienelė
Arba tamsi naktelė,
Ale tik ne mergelė. [2x2]

Neisi ing jaunimėlį,
O nė ing atlaidėlį,
Nė prie seno senumo
Nišpažinsi gerumo. [2x2]

Pasimislyk, mergele,
Kaip žaliojoj girelėj,
Kaip vėjeliai ūtavo –
Visa giria siūbavo. [2x2]

Ir tu teipos siūbuosi,
Kaip ing tą stoną stosi,
Nog anytos žodelių,
Nog mošelių kalbelių. [2x2]

Mergele niškentėsi,
Vargeliuose skendėsi
Nog tų prispaudimėlių,
Nog sunkių rūpestėlių. [2x2]

Argi da daugiaus reikia,
Kaip visur marčias peikia,
Kad ir būtų geriausios
Ir visiems pakarniausios. [2x2]

Anytos daug meluoja,
Marteles iškolioja,
Žodeliais valgindina,
Ašarėlėms girdina. [2x2]

Tai marčių toksai pelnas,
Ant kalbelių – nuopelnas,
Nėr nė vienos dienelės,
Kad neverktų martelės. [2x2]

O jei našlele liksi,
Da labjaus neintiksi,
Tuojaus ant tavęs gražios
Gentys visi suvažiuos. [2x2]

Rodą tokią padarys –
Su vaikeliais išvarys,
Nebus kur pasidėtie,
Reiks vargelis kentėtie. [2x2]

O jei namon sugrįši,
Ir ten vargus išvysi,
Kad jau asi našlelė,
Ne to laiko seselė. [2x2]

To sunkio šliūbo ryšio
Niekados neatriši,
Ing mergeles negrįši,
Daug vargų pamatysi. [2x2]

Labai tankiai vaitosi,
Vainikėlio raudosi,
Rūtelės nenešiosi,
Dideliai jos vaitosi. [2x2]

Niekas tavęs negelbės –
Vargus bėdas kentėsi.
Daug tokių atsiranda,
Ką jaunystos neranda. [2x2]

Kad galėtų dastotie,
Nog vyro atsivaduotie,
Daug ir pinigų duotų,
Kad tik atsivaduotų. [2x2]

Visi gerai išmano,
Kurie jaunystą gano,
Žino – nė viens negrįžta,
Ing tą stoną negrįžta! [2x2]

Mirtis tai piktas ponas,
Kad nežiūri ant stono,
Tankiai ir teip padaro,
Kad ing grabus suvaro. [2x2]

Tai labai nemeilingas,
Kad im ir reikalingus
Mirtis pikto dalyko, (?)
Kurios našlėms paliko. [2x2]

Ak, tai yr gana sunku
Kožniems namams mažiukų,
Tokius kad mirtis imtų,
Tokių nieks nė negintų. [2x2]

Dar ima kuo geriausius,
Visiems reikalingiausius,
Daug siratėlių lieka,
Kuriuos našlėms palieka. [2x2]

Kad ir liko našlelė,
Nesigėrės kvietkele,
Tik gėrėsis vaikeliais,
Savo didžiais vargeliais! [2x2]

Jaunystos – nedaeitie!
Reikia vyrą apverktie
Gailingoms ašarėlėms
Našlelėms moterėlėms. [2x2]

O jūs jaunos mergelės,
Rojaus daržo kvietkelės,
Kaip rūtelę nešiojot,
Ant nieko neatbojot, [2x2]

Ant galvos vainikėlio –
Stono jaunos mergelės.
Skintos medžių šakelės
Žydės rankoj mergelės. [2x2]

Tuo jauną kad išvydo,
Šėtonas iš pavydo
Su mislia nespakaina –
Tą stoną ved ing vainą. [2x2]

Jaunystos tą karūną
Priešingai būdui kūno
Nog galvos kad numesi,
Kokią sau laimę rasi? [2x2]

Sunkus tau vainikėlis –
Ant galvos nepakeli.
Troškai jauna tekėtie,
Su senaisiais sėdėtie. [2x2]

Graitai jauna pasena,
Vaikščiodama jau stena –
Ko norėjai, tai gavai,
Dėl to sunkiai dūsavai! [2x2]

Atliko jau darželis,
Nukrito ir žiedelis,
Suvyto ir kvietkelės
Stono jaunos mergelės. [2x2]

Veidas išblyškęs stojos,
Išblyškus nesdabojas
Teip kaipo pirmą metą
Su didele ukvata. [2x2]

Grait varguose pasena –
Merga nieko nišmano,
Kad tik galvą užrišo
Ir prie vyro pririšo. [2x2]

Tai labai apsigauna,
Kad ji girtuoklį gauna –
Pačią, vaikus gąsdina,
Šėtons muštie gundina.
Svietas kasdien tur juoko,
Katra ain už girtuoklio.

Piršlys visad meluoja,
Mergeles privilioja,
Tuojaus žodžius sumaino
Ir jaunystą atmaino – [2x2]

Prie altoriaus atėjo,
Kad save pažadėjo,
Rankeles ištiesdama,
Žiedelį atduodama. [2x2]

Tokia to piršlio roda:
Ing nevalią paduoda
Jauną gražią mergelę,
Tylinčią kaip kvietkelę. [2x2]

O ir jūs, senos bobos,
Žinūnės ir pravogos, (?)
Jei rodysit ant gero –
Tegul šiandien padaro. [2x2]

Šiandien tu linksmai šoki,
Bet ateis diena tokia –
Vaikščiodama vaitosi,
Ašarose braidysi. [2x2]

Viešpats Dievs teip pasakė,
Regėdams savo akia,
Duodams Adomui Ievą –
Kad klausytų kaip tėvo. [2x2]

Teip ir Ieva[i] kalbėjo,
Kad rojuj nusidėjo, –
Dar vyro tur klausytie,
Nieko jam n’atsakytie: [2x2]

– Tu valdžioj būsi vyro,
O su teisybe tyra
Turėsi jo klausytie,
Sopulingai gimdytie. [2x2]

Švents Paulius išrožijo,
Daug vargų prižadėjo
Tam stone moterystos,
Kūniškos prietelystos. [2x2]

Jau tą kūnišką rožę
Muturėliu užvožė,
Terp senų pasodino,
Moteriške vadino. [2x2]

Tu neilgai po šliūbui
Nešiosi šilkų rūbą,
Jaunystos neužmirši,
Iki galui atminsi. [2x2]

Šliūbo ryšio nemesi,
Tankiai ašaras liesi,
Kasdien senyn jau aisi,
Ik galo nesulauksi. [2x2]

Atrasi vyrą piktą,
Tankiai būsi ištikta
Ir tankiai nukentėsi
Ir jam bartis padėsi. [2x2]

Jei rasi vėl girtuoklį –
Kitas jaus iš jo juoką.
Dabar laikas mislytie,
Ką turėsi darytie! [2x2]

Ant lauko kojas ausi,
Ašaroms burną prausi,
Iš savo geros valios
Nišeisi iš nevalios. [2x2]

Piršlio roda melagio
Prapulsi tu, nabage, –
Smarkus vyras n’atlaidus,
Graitas darytie vaidus. [2x2]

Dainuoja, jaunikiui atvažiavus vuošvijon pas mergą, visi drauge, mergos ir jaunikio pulkas, išvažiuodami in šliūbą.

FIKSUOTOJAS: Vincas Vaičaitis

FIKSAVIMO METAI: 1876

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, sen., , Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 155-164, Nr. 308
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 10. Ožkabalių dainos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Melodijas parengė Eligija Garšvienė. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 308
Ożkabalių dainos. Surinko J. Basanavičius. Shenandoah, Pa, 1902. T. 2.

Spausdinti

Atgal