Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6912&FId=9797&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo tokia močeka, ji turėjo posūnį. Ji tą posūnį labai nekentė. Vieną sykį davė jam dvylekį, kad jis nuveitų in miestą nupirkt nė šio, nė to. Tas vaiks nuvėjęs prašo pas žydus, kad jam duotų nė šio, nė to, – jam nieks neduoda. Per dieną prašinėjo – negau. Aina namo, patiko ubagą. Sako:
– Kur buvai?
– Buvau pirkt nė šio, nė to, ale negavau.
Tas ubagas sako:
– Še man tą dvylekį, aš tau duosu nė šio, nė to.
Davė jam utėlę, blusą ir šūdvabalį su kuburkaite.
Parnešė jis tai močekai. Ta močeka pamatė, kas ten per gyvuliai, – metė in jį ir išvarė. Tas vaiks aina. Atėjo in paupį pas karaliaus dvarą. Tas karalius teip padarė: pastatė savo dukterį ant upės kranto, o kitiem – plaukiot pro ją, kad kas ją prajuokys, tas bus jo žentas. Visoki plaukia – ji neprasijuokia! Ogi atplaukia ant luotelio tas vaikins, pasileidęs iš kuburkaitės tuos savo gyvulius. Tas šūdvabalis žaidžia, o blusa su utėle šoka! Ta karaliaus duktė, kaip pamatė tokią komediją, pradėjo labai juoktis!
– Na, dabar, – sako tas karalius, – tur būt šits žentas.
Toj pana jo nenorėtų: norėjo ją pirmai viens jenarolas. Karalius sako:
– Turi už šito tekėtie.
Ji nenor.
– Na, – sako, – sugulkit visi trys. In katrą rasim atsikreipus, tai tas bus žentas.
Atsigulė jiedu su jenarolu iš šalių, o ta pana vidurij. Ji atsikreipė in tą jenarolą. Ale tas vaikins paliepė tam šūdvabaliui, sako:
– Lįsk tu jam in subinę.
Tas šūdvabalis tuojaus insilindo in subinę ir ėmė jis jam purpt. Toj pana, kaip pasmirdo, atsikreipė pas tą vaikiną. Išryt rado in tą vaikiną atsisukus!
– Na, dabar, – sako, – jau turi už jo tekėtie.
Toj pana sako:
– Na, tegul da vieną naktį...
Antrusyk vėl nuvėjo gult, ale tas jenarolas užsikišo subinę ridiku, ir atsigulė. Toj pana vėl in tą jenarolą atsikreipė. Tas vaikins paleido šūdvabalį, tas šūdvabalis nulipo pas subinę, žiūri – užkalta, nieko negal daryt. Sako:
– Blusa, aik šen padėt ir tu. – Sako: – Tu, blusa, lįsk in šnirpšlį.
Ta blusa inlindo in šnirpšlį, pasikrapštė – tas jenarolas ėmė čiaudėt, ir išsmuko iš subinės tas ridikas! Tas šūdvabalis biskutį palaukė, pamatė, kad jau kamščio nėr, – tas šūdvabalis vėl in subinę purpt. Išpurpė gana. Toj pana pabudo – smirda, negali trivot, atsikreipė vėl in tą vaikiną, užmigo. Ant rytojaus rado vėl atsikreipus in tą vaikiną ir tuojaus apženijo.

PATEIKĖJAS: Gen. Lizdienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 158-159, Nr. 77
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 77
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal