Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6944&FId=9845&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Netoli Viduklės, kur yra Lipkiškė, iš tenai, šnek senyjai žmonys vienas kitam, kada gyveno vienas žmogus, našliu palika, o jo vardas buvo Baublis. Dar turėja du sūnu. O kada patsai pasimirė, paliko gaspadorystę vyresniui sūnui, bet jaunesnysis jėmė vis prašyti, kaulyti, vis zyzti, į akis lįstė be parstojimo, kad jam ans pavestų* savo gaspadorystę, sakydamas:
– Aš tavi iškaršysiu, kaip jaunesnis būdamas.
O tas įtikėjo* savo broliui, atidavė gaspadorystę. Už nedėlias, už kitos išvarė savo brolį vyresnįjį su terba sakydamas:
– Kam tu turi dykai duoną valgyti! Gali eiti ant slūžbos ar ubagauti sau. Kam aš tavi turiu penėti kaipo paršą arba meitelį kokį.
O tas brolis, nenorėdamas kas diena su broliu savo bartis, pajėmė terbą, lazdą ir išejo sau verkdamas, kur galva neš, bo lėtas ir liurbis buvo. O kada išeja už pirmos dienas pri didelios labai girės, iš pagados vasaros laike sausa buvo. Eja dieną ir naktį par girę, rado bites bedegantes medyje eglėje, ir šaukė ing ausis ano pagelbos. O tas turėjo bryliuką apskritą vailokinį ant galvos. Su tum pasisėmė kelius kartus vandenų iš balos ir, užgesinęs ugnį, pagelbėjo degančias bites.
O po to ejo par girę toliaus tris mylias. Ir tenais rado didelį dvarą ir senelį teip žila galva kaip sniegas vasaros laike. Teip ansai prašė to senelio, kad ans priimtų ant slūžbos. O tas senelis, matydamas tokį jauną žmogų, uždavė jam mandrų darbą, sakydams teip:
– Jei tu su viena nakčia iškulsi man cielą bertainio galą jaujos kviečių, tai aš tavi priimsiu ing savo žentus ir savo visą dvarą – aš tikrai sakau, kad pavesiu ir visą gaspadorystę tau atiduosiu. O jei to nepadarysi, galėsi vėl sau styryti, iš kur atejai.
O kada atejo vakars, ir senelis pavalgydino večere, parodė jam savo dukterę, kuriam labai patiko. O paskui parodė jam, kur daugel javų sukrauta buvo. O kada tas nuoeja ten gulti į jaują, tada verkdamas meldė dievo Perkūno pagelbos, į kurį jisai tikėjo ir už dievą sau laikė. Teip pabaigęs melstis, pradėjo miega norėti. Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo. O kad atsidūksėjęs tarė:
– Ak bitelės, būkiate man padėjime!
Ant jo kaip pritvino pilna jauja bičių. Vienos kulia, kitos šiaudus verč ir krata, o kitos grūdus ing krūvas aukštyn kas. Kaip galėdamos ir kaip sumanydamos skubinasi greitai ir kad iki dienos visą jaujas bertainio galą galėtų iškulti ir šiaudus ing vietą sukrauti ir grūdus visus į aruodą, į svirną supilti. O ir tą padarė iki dienos.
O kada atejo senelis, teip rado rytą metą. Tada persigandęs iš tokio stebuklingo darbo ir teip tą Baublį apkabinęs pabučiavo, su dideliu džiaugsmu prijėmė į savo žentus ir visą savo gaspadorystę ant ano valdžios padavė. O senis, turėdamas 160 metų, dar ilgai buvo karšintas iki smerčio par Baublį. Ir Baublis klausė ano gražiai, o po smerčio senio valdė pats vienas dvarą ir sulaukė devynius sūnus iš tos savo gražios pačios. Ir tuos sūnus augino padoriai ir gražiai. Ale par nelaimę iš to didžio lepinimo be mokslo ir be darbo anie kaipo kumeliukai išdyko būdami, nežinojo, ką veikti ir kokia del savęs amato išsirasti, ir teip pastojo dideliais užmušėjais. Ir par daug metų anuos svietas garbavoja lig gadynės lenkų. Tiktai ten gentkartė* didelių užmušėjų, kuriuos tik su kare tegalėja išnaikinti ir iškarti.

PATEIKĖJAS: Zidorius Bastys

FIKSUOTOJAS: Mečislovas Davainis-Silvestraitis

FIKSAVIMO METAI: 1885

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Paserbentys, k., Kalnujų sen., Raseinių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 86-88, Nr. 35
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 35
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 4
Patarlės ir dainos. Surasze nuog žmoniu Meczius Davainis-Silvestraitis. Tilžėje: Otto von Mauderodė, 1889.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinė-istorinė. Baublis. Paaiškinimai: pavestų – orig. užstupytų įtikėjo – orig. pavierijo genkartė – orig. stada ir pakalenė

Spausdinti

Atgal