Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6948&FId=9848&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas ūkinykas Damartas, labai turtingas. Davė jam Dievas sūnų. Kėlė didelį bankietą, suprašė savo gimines. O jo susiedas buvo biednas, nieko neturėja, kaip tik pupų, kuriam turtingasis supykęs tarė:
– Eik tu į peklą su savo toms pupoms!
– O kur aš rasiu peklą?
– Eik į vakarus, tenai ir rasi peklą.
O kad ans eja į vakarus, prieja didelę girę ir sutiko seną ubagą. Tas klausė:
– Kur eini?
– Į peklą.
– Tu geriaus padarysi, kad neeisi. – Davė jam tris akmenius: – Parsinešk namon, vieną įdėsi į vieną aruodą, antrą į antrą, trečią į trečią.
Tasai, namon parejęs, teip ir padarė. O ant rytojaus rado aruodą pilną piningų sidabrinių, antrą – piningų aukso, trečią – pilną kviečių. O kada ans teip rado, dėkavoja Dievui už tą mylestą, neįmanydamas su savo boba iš džiaugsmo. Nusiuntė savo dukterę pas Damartą, savo susiedą, kad pažyčytų jam pūrą:
– Žad mano tėvas piningus mieruoti.
O tas susiedas juokdamosis tarė:
– Musėt pelų kur gavo ir anuos mieruos.
O kada nešė duktė atgal atiduoti, tada ansiai jėmė už lankų pūro užkaišioja piningų. O ans turtingasis susiedas, priimdamas pūrą, norėjo žinoti, ką jisai mierava – ar pelus, ar grūdus. O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug aukso piningų ant žemės. Tada tas Damartas atsakė sau vienas:
– O tasai suskis, žiūrėk, jisai su pupoms valgydams eja į peklą, teip daug rado piningų. O kad aš eisiu su pyragais valgydams, kiek aš gausiu...
Kada jis teip kalbėdamas nuejo pas savo susiedą klaustis tikrai:
– Kokiu būdu gavai tus piningus pekloje?
Ans biednasis susieds ne teip sakė, kaip gavo piningus, bet jam pamelavo. Sako, kad jam pekloje pasisekė gauti piningų.
Tada, su jum atsisveikinęs, ir jisai pasibandė į peklą eiti. Parejęs namon, liepė savo pačiai pyragų privirti. O kai jau pyragų privirė, tai tada tasai gaspadorius Damartas, prisivalgęs pyragų lig soties, į terbą, kišenes ir antis pyragų prisidėjęs, atsisveikino su pačia ir vaikais savo ir išejo į peklą, valgydamas pyragus. O kada, eidamas par tą didelę girę, ir susitiko tą patį seniuką Laimą, kaip ir tas biednasis kad sutiko, tas seniuks, arba Laima, klausė ano:
– O kur tu eini, ar į peklą?
O ans atsakė:
– O kas tau darba, kur aš einu? Matai, dar senis klausinės dar šen!
O kaip jisai nuoeja į peklą, jau daugiaus ir nesugrįžo į savo namus. Niekas nieko nežino, ar ansai gyven pekloje, ar po svietą plujoja.
Tokia tai žinia yra apei Damartą ir pyragus.

PATEIKĖJAS: Keperutienė

FIKSUOTOJAS: Mečislovas Davainis-Silvestraitis

FIKSAVIMO METAI: 1883

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Paserbentys, k., Kalnujų sen., Raseinių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 93-94, Nr. 38
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 38
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 8
Patarlės ir dainos. Surasze nuog žmoniu Meczius Davainis-Silvestraitis. Tilžėje: Otto von Mauderodė, 1889.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinė. Paaiškinimas: Damartas – orig. Bs. (pavadinime) Damartus (Damartas); (tekste, tik žvaigždute pažymėtoje vietoje) Damartus.

Spausdinti

Atgal