ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6958&FId=9864&back=home
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Gyvenę menkoj trobelėj vyras ir jo moteris. Vieną vakarą išėjus jo pati į kiemiuką žiūria, kad jų darželyj kažkas sužibėja kaip ugnis atsiminė moteriškė, kad piningai dega. Įjėjus tarė savo vyrui:
Ar žinai ką? Aš mačiau mūsų darže piningus degant verta juos iškasti, būt mudviem laimė.
Vyras:
Ką čia kasti. Kad bus laimės lemti, patys ateis...
Ulyčia eidamas vienas kaimietis išgirda ir užsimislina iškasti piningus. Pasėmė kitą draugą ir pradėja kasti užkasė nunykusį, apipuvusį šunį. Supykę už apgavimą, pajėmė už uodegos no ulyčios langas atdaras buva ir įmetė į trobelę šunį, sakydamu:
Še tava laimė, ir nuvėja.
Šuva kaip krita ant aslos ir suskambėja ogi piningų ciela krūva!
Ir no to karta palika turtingi. Ir tas žmogus visados pasakodava, kad neieškok laimės pati ateis, jei būsi jos pažadėtas.
FIKSUOTOJAS: Pranciškus Narvydas
FIKSAVIMO METAI: 1902
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Skaistgirio sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trumpaičių k., Žagarės vls., Šiaulių pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 98-99, Nr. 42
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 42
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda Lietuvos, 1904.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2440, Nr. 2
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal