Knygadvario objektas "BsTB 3 174-84 Pasaka AT 511 – Kaip karaliūnas vedė pavargėlę mergaitę" >> "Teksto 1997 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6986&FId=9899&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas gaspadorius. Numirė jo pati, liko duktė, apsiženijo su kita, toj ir turėjo dukterį, tai jiedu turėjo abudu po dukterį. Toj močeka savo dukterį labai mylėjo, o podukrą nekentė ir neišmanė, kaip jai galą padaryt. Išvarė ją ganyt. Davė jai pakulų maišą, sako:
– Žiūrėk, kad man šiandien iš šitų pakulų pameštum tolkas.
Išginus verkė apsikabinus karvę, sako:
– Kaip aš jas suverpsu...
Tai karvė prašnekėjo, sako:
– Neverk. Man mesk po kuodelį, aš ėsiu, o iš gerklės man trauk tolkas.
Šita po kuodą metė, o ta karvė ėdė, ir iš gerklės no kuodo vis ištraukė po tolką.
Parneša vakare tolkas. Ant rytojaus sako močeka:
– Te tau šitais tolkas – žiūrėk, kad parneštum audeklą.
Išsinešė, verkė tą karvę apsikabinus. Sako karvė:
– Neverk, išausim.
Ta karvė pūsterėjo, ir stojo audeklas. Parnešė audeklą – jau ji netur ką jai darytie. Ant rytojaus sako:
– Gyk, žiūrėk, kad parneštum baltą audeklą šitą.
Toj mergina išginus vėl verkė apsikabinus tą karvę. Prašnekėjo karvė:
– Neverk, aš išbaltysu, tik patiesk ana tenai.
Patiesė. Tai karvė ėsdama priaidama pūsteria – ir vis baltyn. Iki vakarui teip išbalo kaip sniegas. Parnešė, padavė močekai.
Ta močeka, ar ji žinojo, ar ji nežinojo, kad ta karvė jai tai viską daro, sako tėvui:
– Raik tą karvę pjaut, nėr mėsos.
Ta mergina išgirdo, kad tą karvę jau rengia pjaut, atėjus verkia, sako:
– Karvele, jau tave pjaus.
Toj karvė atsakė:
– Kaip pjaus, tegul pjauja, tik kaip tave siųs žarnų darinėt, tau tu rasi knygose du kviečio grūdu, tai išimk. Vieną pakask vienoj pusėj vartų, o kitą – kitoj pusėj vartų.
O tie jų namai stovėjo labai prie didelio kelio. Tą karvę papjovė. Nusiuntė ją žarnų darinėt. Ji ten beraišydama rado tuodu grūdu, parnešus pakasė vieną vienoj pusėj, antrą – kitoj pusėj vartų. Iš po nakties vienoj pusėj išaugo aukso obelis su aukso obuoliais, o kitoj pusėj vartų atsirado vyno šulnys. Pakvipo tas vynas ir tie obuoliai ant visų laukų!
Važiavo pro šalį karaliūnas. Pakvipo jam labai obuoliai ir vynas. Atėjo pas tą gaspadorių, sako:
– Rasi galėtumėt paskint kelis obuolius ir pasemt vyno atsigert?
Nusiuntė toj močeka savo dukterį, kad pasemtų. Toj merga kaip tik priėjo, toj obelis išsikėlė aukštyn, o tas vynas teip nupuolė, kad nieks negal pasemt. Tas karaliūnas tuojaus suprato, kad nesiduoda jai pasemt, tai tur būt čia toks žmogus, katras galėtų pasemt. Toj močeka sako:
– Ji vis semia – ar tai mums pirmas sykis...
– Ne, – sako karaliūnas, – čia tur būt pas jus toks žmogus, katras galės pasemt.
Nusiuntė važnyčią, kad paieškotų. Nuvėjęs atrado po statine pavožtą mergą. Ta močeka buvo ją pakavojus. Atsivedė ją. Kaip toj mergina atėjo, tuojaus tas vyno šulnys per viršų bėga, ta obelis nusileido ant žemės ir šakas palenkė. Paskynė tam karaliūnui obuolių, pasėmė vyno atsigert. Tas karaliūnas sako:
– Sėsk in mano bričką, važiuosim.
Kaip tik insėdo važuot, tas šulnys vienoj pusėj, o obelis kitoj pusėj ėjo. Parvažiavo tas karaliūnas ant savo tėvo dvaro – ir tas šulnys su obele parėjo. Atsistojo vienoj pusėj durių šulnys, kitoj pusėj – obelis. Koks džiaugsmas tėvam iš to! Tuojaus išsiuntė gromatas po visą karalystę, kad pribūtų ant svodbos. Ilgai trumpai truko – vedė jis tą mergą ir karaliavo po tėvo galvai, ir tas šulnys su obele stovėjo.

PATEIKĖJAS: Gen. Lizdienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 174-176, Nr. 84
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 84
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal