os objektas "" >> "Apė karalių, no kurio Dievas viską atėmė vienoj valandoj"


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6997&FId=9917&back=home

PAVADINIMAS: Apė karalių, no kurio Dievas viską atėmė vienoj valandoj

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks karalius krikščionis. Jis, sykį klausydamas pamokslo bažnyčioj, išgirdo, kad kunigas sako, kad žmogus no Dievo viską turi, o kad Dievas nori, tai no žmogaus gali atimtie viską – vienoj valandoj gali likt žmogus nuogas. Tas karalius sako: „Kunigas durnas: na, kad teip Dievas gali, tai tegu jis iš manęs atima tokias bagotystes“.
Iš bažnyčios važiuodams, privažiau prie ežero. Sako karalius:
– Sustok, aisu aš išsimaudyt.
Vežėjas sustojo, karalius nuvėjo prie vandens, nusirėdė ir maudosi. Ale tuo atėjo aniuolas, apsirėdė karaliaus rūbais, atėjo ir nuvažiau in to karaliaus dvarą. O ten jį nieks nepažįsta, mislija, kad tai pats karalius.
O tas karalius išlindo iš vandens, žiūri – drabužių nėra! Jau jis liko nuogas – kur jam dėtis? Jis inlindo in žoles. Ale atginė kerdžius galvijus ten ganyt, ir jis pamatė, kad kas kruta nuogas žolėse. Sako piemenim:
– Duokit rimbais, vaikai, tam girtuokliui – jau prasigėręs viską ir dabar guli inlindęs.
Tie piemens kaip ėmė duot, kaip ėmė duot! Tas karalius jau netur kur pasidėt, sako:
– Aš karalius jūsų.
– Ar tu, bjaurybe, girtuokli, karalius?!
Tuo tie per naują rimbais! Tas karalius – bėgt nuogas. Atbėgo in tokią stubelę, o toj stubelėj tiktai vienos bobos. Dabar jis atėjęs nenor aitie pryšakiu, tai kišo pirma subinę. Pamatė tos bobos, kad kiša subinę in stubelę:
– O, – sako, – koks girtuoklis! Jau ir paskutinius marškinius pragėręs atlenda!
Tos katra – šluota, katra – kačerga o jau duoti! Sako:
– Aš jūs karalius, nemuškit mane, o duokit man kuom apsirėdyt.
– Mes tau duosim apsirėdyt, tu girtuokli!
Tas karalius pamatė, kad jau nieko nelaimi, – vėl pabėgo. Nubėgo in kitą stubelę, o ten ir buvo vienos bobos. Ale mislija sau: „Ten ėjau užpakaliu – gavau mušt, čia mėgysiu ait pryšakiu“. Atėjo in tą stubelę, no tų bobų tep jau išmeldė – gavo tokias sudriskusias drapanas. Dabar bile jau jis gavo nors šiokius tokius lopus, jau jis aina ubagaut. Pramito jis kelias dienas.
Ale kitoj nedėlioj užsakė kunigas, liepė susirinkt visiem ubagam, sako:
– Rytoj karalius duos pietus.
Prie tų pietų atėjo ir tas karalius. Ale pastatė stalus, sutaisė pietus, ir valgo visi ubagai pietus. Valgant sako tas karalius:
– Tai kaip mano turtą ėda!
O tie kiti ubagai išgirdę sako:
– Ar tai tavo, bjaurybe, mes čia turtą valgom?! Mum karalius davė!
Kaip ėmė jam vėl su krukiais duotie! Jau tas karalius netur kur pasidėt, sako: „Aisu ir nusiskandysu“, – ir bėga keliu nog ubagų. O tas aniuolas pajautė, kad tas karalius jau nor sau galą padaryt, važiuoja jis paskui jį, pavijo jį ir sako:
– Kur tu aini?
– Aš, – sako, – buvau karalium. Važuodams iš bažnyčios, nuvėjau išsimaudyti. Išlipau iš vandens – neradau drabužių, gavau mušti no piemenų ir no bobų, o dabar buvau an ubagų pietų ir čia gavau mušt – jau aš neturu kur pasidėtie, bėgu prie vandens ir pasiskandysu.
Sako jam aniuolas:
– Pirma tu buvai karalium, o dabar aš buvau, tai dabar te tau tavo rūbus, ir jau tu gali karaliaut.
Tas karalius pamatė, kad tai jo paties rūbai, apsirėdė tais savo rūbais ir jau vėl karalium, o tas aniuolas jam sako:
– Tai matai, kaip Dievas gali padarytie, kad vienoj valandoj no tavęs viską atėmė. Tai daugiau teip nesakyk, kad kunigas durnas: kunigas vis teisybę sako.
Ir tas aniuolas jam pranyko iš akių, o tas karalius, parvažiavęs in savo dvarą, jau buvo mielaširdingas.

PATEIKĖJAS: Gavienas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Balsupiai, k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Balsupių k., Keturvalakių prp., Senapilės pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 52, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 3
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal