Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6998&FId=9918&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks turtingas ponas, jis turėjo labai daug gyvulių ir visokių daiktų, skrynias pinigų. Ir sako:
– Kad man kasdien kristų po šešiasdešimts jaučių, tai man vis nieko. – Ir jis sako: – Kad man jau ir Dievas nieko negalėtų padarytie.
Ale ateina viens, sako ponui:
– Jau mūs jaučiai negyvi.
O tas pons sako:
– Tai junkit kitus.
Ale jiem ten bešnekant, ateina kits tarnas, sako:
– Pon, jau mūs visi gyvuliai negyvi.
Ponas su ponia išėjo iš dvaro žiūrėt pas tuos gyvulius, kas ten pasidarė. Žiūri in tuos gyvulius, atsigrįžo atgal – žiūri, kad dvaras dega iš visų pusių! Sudegė dvaras, visi turtai to pono ir tos skrynios pinigų!
Dabar jau jie nieko netekę aina prašinėt duonos. Ale kur tik ateina, nieks, nieks jiem duonos neduoda. Jau jie aina, aina – niekur negauna valgyt, jau jiedu beveik miršta badu. Beaidami patiko tokį poną važiuojant. Paklausė:
– Kur jūs ainat?
Sako:
– Ainam duonos prašinėdami ir jau kiek dienų niekur nieko negaunam, jau badu turėsim mirtie.
Sako tas pons:
– Parduok tu man savo pačią, tai aš tau duosu pinigų.
O jis sako:
– Kaip aš galiu pačią parduotie?!
Toj pati sako:
– Parduok tu mane, tu gausi pinigų, galėsi maitytis, o ir aš būsu gyva.
Paklausęs pačios, pardavė ją tam ponui, o tas ponas davė jam už pačią krepšį aukso. Tą jo pačią ans ponas nusivežė, o jis atėjo pas šinkorių ir sako:
– Duok tu man ką valgyt.
Tas šinkorius sako:
– Duok pirma pinigų.
Jis parodė tą krepšį pinigų. Tas šinkorius, pamatęs tuos pinigus, sako:
– Tie pinigai niekai, aš už juos visus neduodu sykį pavalgyt.
Ką jis dabar vargdienis darys? Aina su tais pinigais toliau. Beaidams užsimanė miego, atsigulė pasilsėt, pabudo – jau pinigų tų pačių nėra! Aina toliau. Atėjo in tokį dvarą pas kerdžių kiaulių, sako:
– Žmogeli, duok man nors biskį pavalgyt.
Ans sako:
– Aš pats nieko neturu, jei nori, duosu tau jovalo, ką kiaulėm duodu.
– Duok nors to, kad aš tik nenumirčia badu.
Tas kerdžius jį ten kur pakavojo ir vis maitino kiaulių ėdasiu.
Ale in tąsyk numirė to dvaro ponas. Tą poną palaidojo. Ale ten nekuris žmogus sako poniai:
– Kerdžius kokį ten žmogų maitina jovalu.
O toj ponia tai jau labai buvo milaširdinga: kaip ji pati badu mirė, tai ji, atsiminus an savęs, visiem duodavo pašelpą. Pašaukus ponia kiaulių kerdžių, klausia jo:
– Ar tu maitini kokį ten žmogų jovalu?
Sako:
– Maitinu.
O toj ponia sako:
– Jovalas tik gyvuliams, o žmogui reikia duonos. Pašauk tu man tą žmogų, aš pažiūrėsu, kas jis per viens, kad jis jovalą ėda kaip kiaulė.
Atėjo kerdžius, sako:
– Aik, tave ponia šaukia.
„Na, tai dabar jau išvarys iš dvaro! Da dabar gavau nors jovalo, o dabar jau kasžin kaip man bus“.
Atvedė jį visą apsivėlusį jovalu. Toj ponia pamatė, kad jos vyras, sako:
– Pašaukit cirulnyką, kad apkirptų ir apskustų.
O jis visas persigandęs mislijo, kad jau jį pjaus. Atėjęs skutiks apskuto, apkirpo, nuprausė, aprengė, ir sako toj ponia:
– Ar tu mane pažįsti?
Sako:
– Ne.
– Aš tavo pati, kur tu mane pardavei tam ponui. Tai dabar tas ponas numirė, tai mudu gyvensim.
Ir baigė jau jie paskui laimingai dienas.
Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština!

PATEIKĖJAS: Gavienas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Balsupiai, k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Balsupių k., Keturvalakių prp., Senapilės pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 53-57, Nr. 4
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 4
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal