Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6999&FId=9919&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks kareivis, jis tarnavo karaliui daug metų. Kada jį paleido namon, jis netur jokį skatiką pinigų. Sudėjo jo draugai jam an kelio šeštoką. Jis už tą šeštoką pirko dvi banduti pyrago an kelio ir išėjo namon. Beaidams patiko tokį senuką. Sako tas senuks:
– Ar tu neturi ką pavalgyt?
Sako:
– Turu aš porą bandučių pyrago – te pusę.
Davė tam senukui pusę bandos. Tas senuks paėjo toliau, o [kareivis] aidams pažiūri – jo abidvi bandutės čielos. Paėjo galuką – patiko kitą tokį senuką. Tas vėl prašo pas jį, ar netur ko valgyt. Sako:
– Turu dvi bandutes – te pusę.
Davė senukui pusę. Tas senuks vėl paėjo toliau, – o tas senuks tai buvo Dievas, – o tas kareivis, paėjęs toliau, žiūri, kad jo abi banduti. Ale jis vieną susivalgė. Aina toliau – patiko vėl tokį senuką. Sako:
– Vaikeli, ar neturi ką valgyti?
– Nale kad tu lendi ir lendi man už akių. Da turu vieną bandutę – te tą paskutinę.
Pajėmęs tas senuks tą bandutę nuvėjo, o tas kareivis nuvė in tokią stubelę, toj stubelėj rado žiburuką. Jis ten apsinakvojo. Pernakvojo ir aina – ale jau jis negali iškęst valgyt! Aina toliau verkdamas, patiko tokį senuką. Klausia jo tas senuks:
– Ko tu verki, vaikeli?
Sako:
– Ką aš neverksu... Jau aš negaliu iškęst nevalgęs.
Sako tas senuks:
– Te tau šitą skrynutę, kad tu ją atidarysi, tai tu turėsi gert ir valgyt.
Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt. Pavalgė, atsigėrė, padėkavojo tam senukui už jo dovanas, o tas senuks jam sako:
– Už tai, ką tu man davei pyragą, tai aš tau daviau tą skrynutę, kad tu kelionėj badu nenumirtum.
Tas kareivis atsiskyręs no to senuko ir nukeliavęs toliau. Priėjo pakelėje tokią stubelę, jis vėl apsinakvojo, pasivalgė iš tos savo skrynutės ir nakvoja. Naktij atvažiau toki ponai, sako:
– Kas čia mūsų stubelėj nakvojo?
O kits sako:
– Kas čia nakvojo, tai šventas žmogus.
O trečias jam sako:
– Kap tu toks kareivis vargingas, o da tolima tavo kelionė, tai aš tau duodu šiuos čebatus. Kad tu su jais apsiausi, tai kaip žengsi – mylią, o kad pašoksi – tai dvi.
Pernakvojo tas kareivis, da pirm visko iš skrynutės pasivalgė, o paskui apsiavė tais čebatais, tai kaip tik žengė mylią, kaip pašoko – dvi, ir tuo parkeliau in savo tėviškę, o tėviškėj valgė ir gėrė iš tos savo skrynutės iki mirties.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 57-59, Nr. 5
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 5
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal