Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7002&FId=9921&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus, jis turėjo tris sūnus. Dviem labai gerai viskas sekėsi, o vienam nieks nesisekė. Kad jis, būdavo, kokį gyvulį sau pasiskiria, tai vis, būdavo, jam pastimpa arba kas pavagia. Mato tėvas, kad jam nieks nesiseka, – paskyrė jam dalies penkias avis ir liepė ait sau in svietą. Pajėmė jis tas avis ir varosi. Nusivarė in dvarą pas poną, pristojo per kerdžių. Ale jam beganant, po vieną visas avis nunešė, – jau jis visai dalies netur. Pametė tą dvarą ir išė. Ėjo ėjo, nuvėjo in girią, girioj rado tokią stubelę, toj stubelėj rado tokį senuką. Jis inėjęs pagarbino, senuks sako:
– Ant amžių.
Sako senuks:
– Kur tu aini?
Sako:
– Aš pats nežinau, kur aš ainu: aš neturu dalies jokios, man nieks nesiseka, aš neturu kur pasidėt.
– Tai ar tu neliktum pas mane patarnautie? Aš ainu kasdien an maldų, tai tu man nors valgyt išvirsi.
– Gerai, galiu liktie.
Tas senis išėjo, o žmogui tam pasakė, kur yra vandens šaltinuks:
– Tai, – sako, – nuvėjęs parnešk vandens ir išvirk valgyt.
Nuvėjo jis pas tą šaltinį, o toliau buvo toki krūmai ir vanduo. Atlėkė trys paukštės, padėjo plunksnas ir maudosi. Jis in jais ilgas valandas pražiūrėjo. Pasėmęs vandens, parėjo, pradėjo virt – jau ir tas senuks pareina, sako:
– Kodėl neišvirei valgyt?
Sako:
– Kolei aš suieškojau tą vandenį, pakol parnešiau, tai ir pasivėlinau.
Sako tas senuks:
– Tu kitą dieną nepasivėlyk, nes aš tave pavarysu.
Kitą dieną tas senuks išėjo, o jis nuvėjo vandens ir vėl ilgai pražiūrėjo in tais paukštes ir vėl neišvirė. Parėjo tas senuks – da jis valgį tik užkaitęs.
– Kodėl vėl neišvirei? – klausia senuks.
Jau jis netur ką sakyt, sako:
– Ten atlekia trys paukštės maudytis, pasideda plunksnas ir maudosi panom, tai aš in jais pražiūrau.
Tas senuks sako:
– Žinai kas ten? Tai toj tavo dalis ten atlekia maudytis. Tu nuveik už krūmo, atsisėsk. Dvi atlėks pirmiau, tai tos ne tavo, o jauniausia atlėks paskiausia, tai tu jos tais plunksnas pavok ir neduok, pakol prisižadės tau dalia būtie, o kad ir prisižadės, ale tu jai vis plunksnų neduokie: parsivesk tu ją in stubelę.
An rytojaus nuvėjo jis pas tą vandenį, už krūmo atsisėdo. Kaip tik atlėkė toj jauniausia, pasidėjo plunksnas, jis prisėlinęs ir pavogė. Anos dvi pasimaudę išlėkė, o ji, kaip paskiausia atlėkė, tai ji da ilgiau liko maudytis. O kad išsimaudžius išeina, žiūri – jau jos plunksnų nėra. Ji ir šen, ir ten žiūrinėja, ogi pamatė sėdint žmogų ir laikantės jos plunksnas. Ji prašo:
– Šioks ir toks brolyti, atiduok plunksnas.
Sako jis:
– Jei būsi mano dalis, tai atiduosu.
Tai panai nuogai nebuvo kas darytie – turė prisižadėt. Kaip prisižadėjo, tai jis ją parsiviliojo in tą stubelę pas tą senuką, – tas senuks tai buvo Dievas, – tas senuks tai panai pasakė:
– Judu apsiveskit, ir tu jam būkie dalia, nes jis jokios dalies neturi.
O žinoma, kaip Dievas sako, teip turėjo ir būtie: jiedu apsivedė, gyveno ir stojo dideliai turtingi.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 60, Nr. 7
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 7
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

PASTABOS: D i e v a s – Bs. skl. „senukas“.

Spausdinti

Atgal