Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7038&FId=9981&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas, jis turėjo sūnų. Tam sūnui niekas nesisekė, o jo tėvas išmintingas toks buvo, kad jis pažindavo žmogų, ar jis dalingas, ar ne. Jis ant savo sūnaus matė, kad jis jokios dalies neturi, tai jis jį nekentė už tai ir norėjo, kad jis prapultų. Pasitaikė tam sūnui apsivestie su viena mergina, ale pasiklausė jis tėvo:
– Ar galėčia ją vestie?
Tėvas pamatė, kad toj merga dalį turi:
– Ne, – sako, – su šitąj negyvensi.
Toliau jis susimergino su kita. Tas tėvas pamatė tą mergą, sako:
– Su šitąj gali vestis, tai gyvensi.
Ir tuo, ilgai trumpai ten truko, ir jiedu apsiženijo. Po vestuvių tėvas juos abudu išvarė, sako:
– Aikit sau, kur jūs norit.
Ką jau jiedu darys – aina per žmonis, duonos prašinėdami, ale jiedu jos niekur negauna. Ir teip daėjo, kad juos nė in nakvynę nieks nepriima, nė valgyt netur ką, nė darbo negauna. Aina išalkę in girią, sako:
– Ar nerasim kur smagų terpšakį, tai rasi galėsim nors pasikartie.
Kad jie būtų norėję pasikartie, tai virvagalį jie neturėjo, tai jie ir taikėsi kur in tarpą šakų, kad nors galėtų galvas inspraustie.
Per girią aidami patiko tokį senuką, kurs vedasi avinuką. Sako:
– Kur ainat, vaikeliai?
Sako:
– Ainam in girią, rasi kur galą galėsim pasidarytie. Mes abudu jokios dalies neturim, negaunam nė darbo, nė valgio, o nė nakvynės.
Sako tas senuks:
– Aš jum duosu šitą avinuką, tai judu iš to avinuko dalies gyvensit.
Kaip jie tik gau tą avinuką, teip tuo jų akys prašvito. Tuo nuvėjo pas ūkinyką, gavo abudu darbą ir tą avinuką, kur jie, ir jį laikosi ir tuo kaip bematant prasigyveno, kad jie pirko namus ir jau turtingai gyveno. Susilaukė vaikų, jau tie vaikai ir paaugo.
Ale dasigirdo tėvas apė jų laimingą gyvenimą. Atėjo tas tėvas pas juos in svečius, o jam tik rūpi žinot, kur jie dalį gavo. Atėjęs peržiūrėjo per visus gyvulius – neturi. Ale žiūri, kad avinuks po kiemą vaikščioja ir tas su dalia. Dabar ką jis išmislys? Sako:
– Vaikeli, aš teip norėčia avinčienos! Ar negalėtum papjaut tą avinuką, kur an kiemo vaikščioja?
O tas sūnus, nieko blogo nemislydams, sako:
– Jau senas – galim papjaut.
Jau tas tėvas džiaugiasi, kad tik tą aviną papjaus. Papjovė tą aviną, kailį nujėmė ir, žinoma, verda mėsą. Kaip tik pravirė, tuo davė po šmotuką vaikam, ir jiedu abudu tuo paragavo. Tas tėvas žiūri, kad jau vaikai turi dalis ir jiedu abudu turi dalis. Perpyko tėvas, kad nieko negalėjo padaryt, – išdūlino namon. O jie tai tikrai gražiai gyveno.

PATEIKĖJAS: P. Griškienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 62-64, Nr. 8
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 8
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal