Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7040&FId=9983&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks karalius, jis turėjo tris sunūs. Du buvo godus an pinigų, o vienas tai buvo labai mielaširdingas, kad jis, būdavo, gauna kur pinigų, tai, būdavo, neša ir dalina ubagam. Ale sykį pamatė sėdint tokį visai seną senuką, kad jau jis visai ait negali. Jis, jo pasigailėjęs, nuvėjo pas tėvą, nugriebė ten kiek pinigų ir nunešė tam senukui. Tas senuks padėkavojo jam už jo dovaną ir tai ką sako:
– Aš tau duosu tokią galybę, kad tu galėsi pasiverst in kokį nors gyvulį, in paukštį ir in žuvį.
Tie broliai, pamatę, kad jis vis neša pinigus, sako tėvui:
– Jis tai neša ir neša pinigus ir dalina teip, kad su laiku mes turėsim pavargtie – jis viską išnešios.
Tėvas užpyko ant jo už tokį darbą ir išvarė. Sako:
– Aik sau, kur tave akys neša, kad tu toks.
Netur ką jau jis daryt, iškeliau sau in svietą. Nuvėjo toli in kitą karalystę ir sau buvo.
Ale susirinko du karaliu an vainos. O viens turėjo tokį kardą, kad su juom mosteria, tai jau kiti visi – negyvi. Iškeliaudams jis jį pamiršo namie. Sako tas karalius:
– Kad kas man tą kardą atneštų in tris dienas, tai būtų mano žentu.
Tas karaliaus sūnus sako:
– Aš parnešu.
– Na, tai kad tu parneši, tai būsi mano žentu.
Jis tuo pasivertė in alnį ir – bėgt. Atbėgo iki giriai, pasivertė in arelį, per girią – lėkt. Perlėkė per girią, atlėkė iki marių, pasivertė in lydeką – o plaukt, o skubyt. Perplaukė per mares, pasivertė in arelį, nulėkė in tą karaliaus dvarą, pasivertė in žmogų. Nuvėjo, karaliaus duktė padavė jam tą kardą ir da perlaužė pusę savo žiedo, jam davė, ir jis tuo pasivertė in alnį, dabėgo iki marių, pasivertė in lydeką, perplaukė per mares, pasivertė in arelį – lekia, atlėkė netoli to karaliaus. Pamatė vienas, kad atlekia paukštis su kardu, jis jį nušovė, tą kardą pajėmė ir nunešė karaliui. O tas arelys iš Dievo daleidimo atgijo, pasivertė vėl in žmogų.
Tas karalius, laimėjęs vainą, grįžo atgal su garbe ir tą vedasi drauge, kuris in dvi dieni kardą jam atnešė. O kad parkeliau namon, tuo jau rengė ženyt jį su savo dukteria. O kad jau buvo viskas surengta an vestuvių, toj duktė dalino visiem gėrimą, o an tų vestuvių atkeliavo ir tas karaliaus sūnus. Kada pripylė ir jam gėrimo, jis išgėręs in taurę inmetė tą pusę žiedo, kurį ji jam buvo davus. Pamatė, kad jos žiedas, sako:
– Tai šits buvo pas mane kardo, ne ans.
Paskui jis išpasakojo, ką jam anas buvo padaręs. Tada karalius tuo tą liepė pakart, o su šituo apženijo.

PATEIKĖJAS: Antanas Kavaliauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 66-67, Nr. 10
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 10
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal