Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7082&FId=10046&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Tarnavo toks kitąsyk kareivis karaliui, o kaip seniau ilgai tarnaudavo, jis išbuvo dvidešimts metų būbninyku. Ale jis, atitarnavęs karaliui, aina namon. Davė jam ir tą būbną – aina jis namon. Patiko tokį senuką. Sako:
– Kur tu aini, vaikeli?
– Ainu namon.
– Na, tai mainykim: aš tau duosu kaziras ir krepšiuką. Su tom kazirom kad susėsi loštie, tai visus nulosi. O tas krepšiukas – tai kad ką norėsi paimt in krepšį, tai tik sakyk: „Aik in krepšį“, – tai tuo bus krepšij.
Patiko tam kareiviui toks mainas, ir jiedu apmainė, – o tas senuks tai buvo Dievas.
Aina jis toliau, priėjo pakeliui karčemą. Jau buvo pavakarė, prašosi jis in nakvynę. Tas šinkorius sako:
– Ką tu pas mus nakvosi! Mes patys ant nakvynės turime išeitie pas kaimynus.
– Na, tai nieko. Aš mėgysu nakvot.
Jau tie šinkoriai išvažiavo, o jis atsigulė an lovos ir guli. Jau kaip gerai sutemė, tuojau privažiavo pilna toj karčema velnių, kad kojai vietos nėra! Sako tie velniai:
– Ko tu čia mūs namuos gyveni? Kas tau pavelijo? Mes tave čia tuo sudraskysim!
– Ką jūs mane draskysit. Geriau aime kaziruot.
– O ar turi kaziras?
– Turu.
– Tai aime kaziruot.
Jie pradėjo kaziruot. Tas kareivis nukaziravo teip juos, kad jie negali trivot iš piktumo! Toliau jau nor jį draskyt. Jau jis mato, kad jau jam bus bloga, – jis atsiminė, kad turi krepšiuką, sako:
– Visi in krepšį!
Teip tie velniai visi in krepšį sulindo. Jis juos užrišo, pakišo po pečium, patsai išsimiegojo minkštai.
An rytojaus parvažiuoja namon šinkorius – rado tą kareivį gyvą ir sveiką. Sako:
– N’o ką, tu gyvas?
– Aš gyvas – ale jau daugiau tie šokikai čia nepareis.
Ir, pajėmęs savo krepšiuką, atsisveikino ir išėjo. Priėjo pakelėje kalvį. Inėjo in kalvę, padėjo tą krepšiuką ant ugnies ir sako gizeliui:
– Dumk, aš noru pakaityt šitą krepšiuką.
Tas mislija: „Kaip padumsu, ir sudegs“.
– Na, tik dumk.
Tas kaip ėmė dumtie – tas krepšiukas in vietą sudegimo pradėjo pūstis. Jau tol dūmė, pakol inkaitino tą krepšį raudoną. Jis ištraukė iš ugnies, padėjo an priekalo ir kūjais – mušt! Sumušė, sumušė ir vėl in ugnį. Inkaitino ir vėl an priekalo – mušt! Tie velniai cypia kaip angys krepšij! Tie velniai prašosi jo, kad paleistų juos. Pasigailėjo jis jų, atrišo krepšį, paleido. Tai jau visi, ką buvo sumušti, tai da – vis, ale jau vienas tai ką tik gyvas, kreivas, visas – kaip šuo. Tie velniai nubėgo in peklą.
Jis ten kiek pagyvenęs numirė. Aina in dangų, jį Dievas nepriima, aina jis in peklą. Tie velniai, pamatę savo neprietelių, tie duris norėjo užsidarytie, ale gerai neuždarė: jis ėmė ir inlindo.
– Na, – sako, – aime kaziruot.
Tie velniai jau bijo jo, sako:
– Tu mus anąsyk sukišai in krepšį, tu gali ir čia mus sukištie.
– Na, tai neisim iš pinigų. Aime iš tų putų, ką yra an katilų.
– Na, tai aime.
Pradėjo jie kaziruot. Jis iš jų iškaziravo pilną krepšį putų! Na, jau tie velniai jį nelaiko pekloj, sako:
– Aik tu sau – tu mum padarysi čia vėl kokias baikas.
Ir jį išvijo. Dabar jis išėjo iš peklos, atrišo krepšiuką – išėjo daugybė žmonių iš tų putų. Dabar Dievas jau tais dūšias priima in dangų. Jau ir tą kareivį priima drauge, kur ir dabar jis būna.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 83-84, Nr. 20
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 20
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal