Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7084&FId=10059&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks bernas, jis tarnavo pas ūkinyką metus už dvylekį. Kada pabaigė metus, atsijėmė dvylekį, nunešęs metė in šulnį. Tas dvylekis nuskendo. Atsidūsėjęs sako:
– Da negerai tarnavau – nuskendo.
Kitus metus vėl tarnavo už dvylekį, o kad pasibaigė metai, jis tą dvylekį vėl metė in tą patį šulnį – ir tas nuskendo. Tas bernas vėl atsidūsėjęs sako:
– Šįmet, rodos, da geriau tarnavau, o da dvylekį neuždirbau.
Liko an trečio meto, suderėjo vėl dvylekį. Da geriau tarnavo tą metą kaip anuodu, o kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį, nunešęs metė in tą šulnį – tas dvylekis nuskendo, ir ne po ilgam išpluko visi trys.
– Jau, – sako, – tik uždirbau per tris metus tris dvylekius.
Pasijėmė tuos dvylekius ir aina. Patiko tokį senuką. Prašo tas senuks jo pašelpos. Jis, matydams seną ubagą, davė jam dvylekį. Paėjo toliau – rado vėl tokį senuką, ans vėl prašo nog jo pašelpos – tam davė kitą dvylekį. Paėjo da toliau – patiko da senesnį apiplyšusį senuką. Ans vėl jo prašo pašelpos. Jis sako:
– Nors jau tik vieną turu, ale kad jis toks senas, atiduosu.
Ir tą atidavė. Tas senuks klausia jo:
– Ką tu už tai nori, ar dangaus?
– Ne, – sako bernas, – aš da norėčia svietiškų linksmybių.
Na, tai gerai: te tau kaziras, krepšį ir lazdą.
Aina jiedu su tuom senuku. Atėjo jiedu in tokį dvarą, prašos in nakvynę. O tas pons sako:
– Mes páts čia negalim nakvot, tai kaip judu čia nakvosit?
– Na, mes mėgysim.
– Galit, jei norit.
Jiedu apsinakvojo. Tie ponai išsikraustė. Tas senuks sako:
– Dabar tuo ateis velnias, atsineš maišą pinigų, tai tu su šitom kazirom aik su juom kaziruot – laimėsi visą maišą pinigų.
Atėjo tuo velnias, sėdo jiedu kaziruot. Tas bernas su tom kazirom laimėjo visą maišą pinigų – gaidys užgiedo, tas velnias prapuolė. Tas bernas pinigus padėjo po lova, ir abudu sumigo.
Pons iš ryto parvažiau. Tie ponai žiuri, kad jiedu abudu guli sveiki ir linksmi. Prašo tas ponas, kad jiedu da naktį nakvotų. Da jiedu apsinakvojo. Tas pons išvažiau vėl, o tas senuks sako:
– Ateis šiandie kits velnias, vėl atsineš maišą pinigų – su tom kazirom vėl laimėsi visą maišą pinigų.
Kap tik gerai sutemė, atėjo velnias, atsinešė maišą pinigų, susėdo jiedu kaziruot. Vėl kazirau iki gaidžių – laimėjo maišą pinigų. Gaidys užgiedo, velnias prapuolė, o jiedu atsigulę guli. Išmiegojo sau gerai.
Parvažiavęs ponas rado vėl abu gyvu. Prašo tas ponas, kad liktų da nors vieną naktį. Liko da jie vieną naktį. Tas pons išvažiau, o tas senuks sako:
– Šiandie jau pribus visa pekla, kad tave apgalėtų. Ale, sako, – aš stosu an durių, o tu galėsi jiem duot su lazda, o paskui visus suvaryk in krepšį. Tik sakyk: „Visi in krepšį“, – tep tuo jie visi bus krepšij.
Ale kaip tik gerai sutemė, atėjo daugybė velnių ir tuo šoko prie to berno. Tas senuks stojo an durių, o jis kaip ėmė su tąj lazda duot, kaip ėmė duot! O paskui atdarė krepšį, sako:
– Visi in krepšį!
Tuo tie velniai sulindo visi in krepšį. Nunešė in kalvę, užpylė trisdešimts karčių anglių ir tuos velnius – degyt! Degino degino, paskui an priekalo – mušt. Tai kaip ėmė kūjais duot, tas krepšys trūko, tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuvė in pragarą.
Parvažiau tas ponas, sako:
– Viską gerai išsergėjot, nale kam kalvę sugriovėt? Man turite užmokėt.
Tas bernas sako:
– Pon, prašau in krepšį.
Tuo tas pons su koču, su ketvertu arklių jau krepšij! Matydams pons, kad jis tokią galybę turi, jis jo prašytis, sako:
– Leisk iš krepšio. Aš turu vienturtę dukterį, tai galėsi būtie žentu.
Tas senuks liepė tą poną paleist, o jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare. O tie velniai daugiau jau ten nesirodė.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 85-88, Nr. 21
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 21
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal