ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7099&FId=10061&back=home&back=home
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Senovėje tiktai vieni ponai didžiūnai tebuvo mokintais, o iš kunigų mažai katras temokėjo skaityti ir rašyti.
Vieną sykį lošė kvortomis kunigaikštis, bajoras ir kunigas.
Kas iš tų kvortų! tarė kunigaikštis su bajoru. Jomis kiekvienas mulkis gali lošt. Bet eikšęte šiaip daryti: kiekvienas mūsų turi pasakyti kokius nors nebūtus daiktus, o kas pasakys neteisybė, tas ir pralaimės.
Eikšęte, atsakė kunigas.
Ir pradėjo sakyti kunigaikštis:
Mano tėvas, sako, turėjo labai išmintingą šeimininkę. Kad ji, būdavo, pasodys kopūstus, tai jie tokie dideli užaugdavo, kad ant vieno kopūstlapio galima buvo pastatyti penkios ratos kareivių ir per Nemuną pervežti!
Teisybė, atsakė bajoras su kunigu.
Ir pasakojo bajoras:
O mano tėvas visi žino, kad jis buvo ne bet koks žmogus kad išpenėjo jautį, tai kada papjovė, kad būtų tuo sykiu jo taukai išlieti, būtų Londono miestas prigėręs!
Teisybė, atsakė kunigaikštis su kunigu.
Reikia dabar sakyti kunigui. Pasikrapštė kunigas galvą ir pradėjo sakyti:
Tris sykius mane tėvas buvo atidavęs į mokslą, o ašvis parbėgau. Ant galo apavė mane tėvas vyžomis, padavė įnagį, paleido dvyliką avilių bičių ir pasakė: Kad nenorėjai mokintis, gink bites ir žiūrėk, kad ant vakaro visas pargintum. Išginiau aš bites, per visą dieną ganiau, o vakare parginiau namolei. Pradėjo tėvas skaityti bites ir vienos neatranda. Eik, sako, laidoko šmote, ir surask aną bitę! Nėr ką man daryti. Išėjau miškan ir ieškau. Vaikščioju vaikščioju nėra. Prieinu prie vieno ąžuolo, girdžiu viršūnėj bimbia. Lipu į ąžuolą. Lipau lipau ir susidaviau galvą į kažin ką kietą. Pasižiūriu dangus, o danguje skylė. Įlindau aš pro tą skylę į dangų, žiūriu pono Dievo talka, linus mina. Šventas Petras ir Povylas ir kiti šventiejie girti snaudžia, tiktai Jėzus Kristus dar turisi... O ko tu čia? užklausė manęs Dievas. Aš nusigandau ir nežinau, ką atsakyti. Susimylėjo tada ant manęs Dievas ir dovanojo man kepurę.
O kad tu buvai danguj, tai ar nematei kartais ir mūsų tėvų? užklausė jo kunigaikštis su bajoru.
Mačiau, kaipgi nematęs! Bet vargšai skurdžiai gyvena: nuplyšę, nudriskę, kiaules po balą gano. Susimylėjau aš ant jų ir atidaviau jiems kepurę, kur man Dievas buvo padovanojęs, bet jie tas sau, o tas sau trauko tą kepurę. Taip besitraukydami susimušė, o Dievas, apie tai patyręs, liepė šventam Mykolui duoti jiemdviem po dvidešimt penkias rykštes...
Neteisybė! suriko kunigaikštis su bajoru. Mūsų tėvai niekados kiaulių neganė ir neganys!.. Ir tas neteisybė, kad jie muštųsi del kepurės, tokius turtus valdydami!..
Už neteisybę pinigus moka, atsakė kunigas.
Susiprato tada kunigaikštis su bajoru ir užmokėjo kunigui du tūkstančiu raudonųjų.
FIKSUOTOJAS: Steponas Žiupsnys
FIKSAVIMO METAI: 1894
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kaunas, apskr., , , , Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kauno pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 146-148, Nr. 63
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 4
Mūsų pasakos. 1-asis leid. Vilnius [Tilžė, 1894].
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 63
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda Lietuvos, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: kytruolių-išminting[ųjų].
Spausdinti
Atgal