Knygadvario objektas "BsTB 2 148-64 Pasaka AT 716* – Apie tris račius" >> "Teksto 1995 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7103&FId=10066&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Ėjo mišku trys račiai ir kalba apie savo pilvus.
– Ei, – sako, – kad mes galėtumėm nusikratyti nuo tų savo pilvų, kokie mes turtingi paliktumėm!
Ir išgirdo jų kalbą seniukas.
– Ar jūs norite nuo pilvų atsikratyti? – užklausė jų senis.
– O kaipgi nenorėję! Kad atsirastų toks žmogus, kurs nuo mūsų tuos besočius pilvus atimtų, mes jam labai dėkavotumėm.
– Gerai, aš galiu tai padaryti!
Tuojau paėmė vienam, antram ir trečiam, išvertė pilvus ir sukabino – vieno ant vieno ąžuolo, kito – ant kito, o trečiojo – ant trečio ąžuolo.
Eina dabar račiai linksmi, kad nuo pilvų atsikratė. Ką gi, nei valgyt dabar nebereikės, nei dovanai laiko gaišinti, nei nešioti tokio sunkumo, tiktai dirbk ir pinigus krauk. Nuvėjo račiai miestan ir pristojo prie darbo. Žinai – mieste darbo užtektinai. Atėjo vakaras, ir yra rublis. O kur jį dėsi? Vis į kišenę. Pabuvo račiai mieste arti poros metų ir kad prisirinko pinigų – nei pasakyt negalima kiek!
Buvo vieną sykį šventė. Susiėjo račiai ir sakosi vienas kitam, kiek katras per mėnesį uždirbęs. Iš kalbos atsiminė ir apie savo pilvus.
– Kas iš to, – sako, – kad mes turtingi, o kad pilvų neturime! Kad mes pilvus turėtumėm, tai pavalgytumėm sau, atsigertumėm, ir ant širdies linksmiaus pasidarytų... O dabar žiūrėk tik į pinigus, sergėk juos ir dar naudos iš jų neturėk! Tuščia jų! Eime pilvų ieškot!
– Eime!
Ir nuėjo. Ateina račiai į tą mišką, žiūri – ąžuolai kone su šaknimis sugraužti, o pilvai guli ant žemės susitraukę, sukempėję, pageltonavę nuo saulės... Išsigando račiai:
– Tiek jau, – sako, – prapuolėm! Nebeprigis mūsų pilvai!
– Nebijokit, – atsiliepė iš po eglės seniukas. – Aš jums pilvus prigydysiu.
Ir tuojau paėmė ir prisagiojo kiekvienam savąjį pilvą. Nebežino račiai, nė kaip atsilyginti tam seniukui.
– Kol gyvi būsim, – sako, – neužmiršime tamstos.
Parėjo jie namole, pasipjovė tuojau jautį, prisipirko visokių gėrimų... Tai ką gi! Pinigų turi, pilvai yra: geria, valgo ir raivosi sau it inkstai po taukus.
Praslinko mėnuo. Kad pasižiūri – nėra kišenėj nei grašio! Nėra ką daryti. Ėmėsi račiai vėl už darbo – vėl reikėjo dirbti del pilvo. Vienok nieks jau nebegeidė nuo jo atsikratyti.

FIKSUOTOJAS: Steponas Žiupsnys

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kaunas, apskr., , , , Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kauno pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 148-149, Nr. 64
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 64
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 5
Mūsų pasakos. 1-asis leid. Vilnius [Tilžė, 1894].

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: moralinės.

Spausdinti

Atgal