Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7141&FId=10109&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pas vieną ūkinyką buvo tarnaitė. Ji ten betarnaudama susilaukė sūnų ir ne po ilgam numirė – liko tas vaikas mažas. Tas ūkinykas jį užaugino, išmokino, ir tarnavo jis pas tą ūkinyką daug metų. Pergyveno iki po trisdešimts metų. Ale jau jam pabodo betarnaut – sako in ūkinyką:
– Jau man bus [gana] pas tave tarnautie. Užmokėk man algą už tiek daug metų, bus man gana pinigų – aš jau galėsu be darbo gyvętie.
Dabar tas ūkinykas pradėjo šnekėt, sako:
– Aš tave mažą užauginau, išmokinau. Kiek tu man suplėšei drapanų, kiek tu man duonos sudarkei! Ardams du jaučiu pagadinai ir da akėdams kumelei akį rimbu iškirtai.
Jam viską išrokau – daugiau nepriguli jam, kaip tik viens šeštokas! Dabar jis, užsirūstinęs ant ūkinyko, sako:
– Kad aš tau per tiek daug metų teip teisingai tarnavau, o jau man po rokundai tik šeštokas priguli, tai ką jau daugiau šnekėt!
Mislija sau: „Nimčia tą šeštoką, – tai ką pelnysi...“ Sako:
– Še man tą prigulintį šeštoką, o jau aš pas tave vienok nebūsu.
Atidavė jam tą pinigą. Jis paėmęs aina sau, – o tai buvo šilta. Atėjo in pagirį, atsigulė pasilsėt ir užmigo. Atbėgo velnias ir pavogė nog jo tą pinigą, parnešė in peklą, pasigyrė vyresniamjam velnių, kad jis pavogė no tokio žmogaus šeštoką. Ans vyresnysis sako:
– Negerai padarei: jis už tą šeštoką tiek daug metų vargo, o tu nog jo pavogei. Nešk jam atiduok, o da už tai jį žiūrėk, kad karalium padarytum.
Tas velnias tuo atnešęs atidavė jam jo šeštoką ir sako:
– Aik šen dabar tu paskui mane.
Aina jis paskui. Nuvedė jį tas velnias in tokį dvarą. Tam dvare nieko, o nieko nebuvo – jokia gyva dūšia. Jį ten paliko ir sako:
– Čia tu būk trejis metus. Tu čia turėsi valgyt ir gert, ale per tuos tris metus nekirpsi plaukų, nepjaustysi nagų ir nesiprausi.
– Gerai, – sutiko an to.
Liko jis tam dvare, o tas velnias išnyko.
Baigiantis tretiem metam, nuvėjo tas velnias pas vieną karalių, sako:
– Laukit, rytoj atvažuos jaunikis.
O tas karalius turėjo tris dukteris. Anryt jau pasirengę dukterys laukia jaunikio. Tas velnias tuo sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot – veža jaunikį pas karalių. Atvažiavę atėjo in pakajus. Pamatė vyriausia duktė tą jaunikį – sako:
– Velyk pasikart, nė ką už tokio tekėt.
Antroji sako:
– Velyk iš šito trečio aukšto pult in žemę ir užsimušt, nė ką už tokio tekėtie.
O jauniausia sako:
– Jei mano būtų, aš už jo tekėčia.
Jiedu susėdo, pavalgė pietus ir išvažiau. Kaip tik parvažiau in tą dvarą, tuo viens velnias – plaukus kirpt, kits – barzdą skųst, kits – praust, rengt. Tuo aprengė gražiai visą, kad net miela – ponaitis!
Kitą dieną jau pasibaigė jo tie trys metai. Pasikinkė velniai in karietą šešetą arklių. Tuo viens sėdo važnyčiot, du už lekojus, viens piršliu. Atpyškėjo pas tą karalių. Tuo toj vyriausia duktė pamatė, kad toks gražus jaunikaitis, – ta tuo nubėgus an aukšto pasikorė iš gailesčio. Antroji pamačius per langą išpuolė ir užsimušė. O su tąj jauniausia apsivedė ir liko karalium po vuošvio pėdų. O anos dvi teko velniui.

PATEIKĖJAS: Juozas Brokas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 126-127, Nr. 50
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 50
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal