Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7150&FId=10118&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus neturtingas, kad jis neturėjo nė kuom apsirengtie, nė ką pavalgyt: jam jau tokia bėda, kad jis netur kur pasidėtie. Aina nerimodams per laukus, ale patinka velnią, pasivertusį jn žmogų.
– Kur tu aini, žmogau?
Sako:
– Aš pats nežinau, kur aš aisu nė kur pasidėtie. Aš neturu ką pavalgyt.
Tas velnias sako:
– Kad tau teikia bėda, tai tu man pasirašyk, aš tau duosu maišą pinigų, o po dvidešimts metų tai tu būsi mano.
– Na, tai kaip aš tau galiu pasirašytie, kad aš nemokytas?
1nSako velnias:
– Inpjauk biskį pirštą, man čia patepsi an popierėles, ir bus gerai.
Tas žmogus iš bėdos inpjovė pirštą, patepė krauju an popierėlės, tas velnias tą popierėlę pajėmė, davė tam žmogui maišą pinigų. Tas žmogus pajėmė tuos pinigus, parsigabeno ten, kur jis gyveno, – jau jis visko turi ir valgyt, ir gert, ir apsirėdyt, gyveno kaip ponas. Lėbavo per tuos metus. Ale jau atėjo paskutiniai metai – jau tą žmogų pajėmė baimė. Pradėjo jis klausinėt kur išmintingesnių žmonių, ką jis su tuom velniu galėtų padarytie. Viens jam sako:
– Kaip ateis velnias, tai tu jam sakyk: „Kad tu iškęsi lino mūką, tai paskui galėsi imt mane“.
Tas velnias jau ir atsivilko:
– O ką, žmogau, aš jau norėčia tave imtie, jau gana pagyvenai gražiai šituos metus.
Tas žmogus sako:
– Galėsi imtie, ale da turi iškentėt lino mūką.
Tas velnias tuo pasivertė in sėmeną. Tas žmogus pasėjo tą sėmeną, neakėjo kelis mėnesius, paskui atėjo su akėčiom, tai kaip pradėjo su akėčiom tą velnią draskyt! Draskė draskė, kiek tik norėjo. Tas linas užaugo – nurovė, kūlė, paklojo, laikė paklostęs tris metus. Tas velnias vis kentė. Paskui tas žmogus nunešė in pirtį. Padėjo an krosnies, tai kaip ėmė degyt, kaip ėmė degyt! Tas velnias neiškentė ir pabėgo, pamesdams tam žmogui raštą. O tas žmogus, išsiliuosavęs no to velnio, už tuos pinigus nupirko sau dvarą ir gražiai pabaigė dienas gyvenimo savo.

PATEIKĖJAS: Juozas Kičas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 141-142, Nr. 59
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 59
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal