ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7156&FId=10124&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas, jis turėjo sūnų ir dukterį. Toj duktė vis, būdavo, mėgsta in gužynes aitie. Ale sykį, beaidama in gužynę, paklydo ir jau išsivalkio visus laukus ir neatitinka nė gužynės namų, nė savo. Jau ją pajėmė baimė. Ale štai sutinka tokį ponaitį. Sako:
– Jei aisi, tekėsi už manęs, tai aš tave parvesu namon, o kad ne, tai prapulsi nakties tamsybėse.
Jau jai po teisybei nebuvo ką darytie, turėjo prisižadėt. Kaip pasižadėjo, parvedė tas ponaitis ją namon, o patsai prapuolė.
Anryt jau tas ponaitis ir ateina pas tą mergą. Tėvai barasi, pyksta brolis, ale jau nieks negelbsti. Sako:
– Man šiąnakt pasižadėjai.
Klausia jo:
– Kaip tavo vardas?
– Žaltys.
Ir tuo pajėmė tą mergą, iškilo aukštyn ir nunešė. Nusinešė jis ją in tokį dvarą. Ten jai labai gerai buvo, jis visko turėjo valgyt ir gert, turėjo ji tarnų ir tarnaičių. Pergyveno ji ten kiek, sulaukė mergaitę. Toj mergaitė jau gerai paaugo, jau perėjo kiek metų – ji išsiilgo savo tėvų. Sako tam Žalčiui:
– Aš labai pasiilgau tėvų, norėčia pamatytie.
Sako Žaltys:
– Te tau geležinius čeverykus. Kaip tu juos nuplėši, tai tuosyk važuosim pas tavo tėvus.
Dabar gerai – jau ji nešioja. Vieni metai ir kiti – nieko nepažym nešiojimo tų čeverykų. Jau ir visai pradėjo ilgėtis tėvų. Sykį sėdi liūdna ir mislija, kas čia bus. Ateina tarnaitė, sako:
– Dėl ko ponia teip liūdna?
– Ką aš nebūsu liūdna: man davė geležinius čeverykus, liepė sunešiot, tai tik tada leis mane pas tėvus pasimatytie.
– Jei tu nemokėsi ką padaryti, tai tu, iki gyva būsi, nesunešiosi. Tu sukurk ugnį, tuos čeverykus dėk in ugnį, padegyk padegyk, pašveisk in žemes ir vėl degyk, ir vėl šveisk, ir tuo kaip bematant jau jų nė ženklo nebus.
Ji paklausė tos tarnaitės, teip padarė – ir subrūžino tuos čeverykus. Kaip parėjo jos tas vyras Žaltys, sako:
– Jau nuplėšiau čeverykus.
– Na, tai kad jau nuplėšei, tai jau galėsim važuot.
Išsirengė ir išvažiau. Atvažiavo netoli tėviškės. Buvo ažeras. Sako tas jos vyras Žaltys:
– Aš čia liksu, šitam ažere, o tu važuok pas tėvus. O kaip atvažuosi kada atgal, tai pašauk: „Žalty Žalty, jei tu gyvas asi, tai išplauk pieno puta, o jei negyvas asi, tai išplauk kraujo puta“, – tai aš išeisu.
Dabar jį paliko tam ažere, o ji su mergaite parvažiau pas tėvus. Klausia:
– N’o kur tavo vyras?
Sako:
– Namie palikau.
– N’o kaip tau ten ainasi gyvenimas?
– Mano gyvenimas labai geras.
Ji tėvam apsakė, kur ji gyvena ir kaip.
Ale, ten jai besisvečiuojant, tas brolis jos pradėjo klausinėtie tos mergaitės, sako:
– N’o kur tavo tėvas?
Sako:
– Namie liko.
Ale toliau jis vis klausinėja – anoj ir pasakė teisybę, sako:
– Kaip važiavom čia, tai jis liko šitam ažere, o pasakė motinai, sako: kaip ateisi, tai sakyk: „Žalty Žalty, jei tu gyvas, išplauk pieno puta, jei negyvas – kraujo puta“. Tai, – sako, – aš išaisu, ir keliausim namon.
Tas jos brolis sako viens sau: „Palauk, aš aisu pas tą ažerą“. Pajėmė kardą, nuvėjo pas ežerą ir sako:
– Žalty Žalty, jei tu gyvas asi, tai išplauk pieno puta, jei negyvas – kraujo puta.
Tas Žaltys išgirdo ir jau iškiša galvą iš vandens. O tas brolis kaip davė su kardu – tik nusirito galva! Niekam nieko nesakęs, parėjo namon.
Ale jau tai nusibodo besisvečiuojant, jau keliauja namon. Atsisveikino tėvus ir iškeliavo. Atėjo pas tą ažerą ir šaukia:
– Žalty Žalty, jeigu gyvas asi, išplauk pieno puta, jei negyvas, tai išplauk kraujo puta.
Teip tuo iškilo kraujo putos. Jau ir pamatė, kad jau tas Žaltys negyvas, – nėr kas jai darytie, jau in tą savo dvarą nukeliautie negali. Sugrįžo pas tėvus ir ten jau buvo.

PATEIKĖJAS: Viganauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 149-151, Nr. 65
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 65
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal