Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7172&FId=10140&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks gaspadorius labai neturtingas, jis visko menkai turėjo ir labai jo buvo prastos kumelkos. Ale kaip kitąsyk aitvarai, būdavo, vis plakasi prie žmonių, tai ir tas aitvaras nori pristot prie to žmogaus, ale tas žmogus jo nepriėmė. Ale bet tas aitvaras vis ten beslankiodamas apė tą gaspadorių, ir jam pagailėjo jo, ir jis ėmęs pasivertė in jauną vyrą ir atėjo jis pas tą gaspadorių per berną. Jis ten bernauja labai gerai. Ale sako gaspadoriui:
– Kodėl tavo teip menkos kumelės?
– N’o iš kur aš turėsu tais geras kumeles?.. Matai, kad nėr nė javų, nė pinigų, tai iš ko aš turėsu tuos arklius?..
– Žinai ką, duok tu man tuos arklius, aš juos parduosu ir nupirksu geresnius.
Jam tuos arklius davė tas gaspadorius, o jis tuos arklius nusivedė in pagirį, skūras nulupo. O ten netoli buvo dvaras, tam dvare buvo karčema ir garborius, kur skūras dirbo, o kaip tas velnias, tai viską žino. To dvaro užveizdėtojas, būdavo, aina pas to garboriaus pačią. Ale tam užveizdėtojui ten su tąj pačia begeriant, in tąsyk pareina tas garborius – jau jam nėr kur dėtis. Stovėjo ten kokia sena šėpa sutrandijus. Sako toj garboriaus pati:
– Lįsk čia in tą šėpą.
Tas inlindo, o ji uždarė. Parėjo tas garborius, o jis ten sėdi. Ale ateina ir tas velnias su tom skūrom, sako:
– Ar nepirksi skūrų?
– Kodėl ne. Kiek nori?
Sako:
– Aš pinigų nenoru, mã šitą šėpą atiduok.
– Gali imt.
O toj pati sako:
– Ką tu misliji? Ta šėpa čia stovi senių prosenių, o tu ją nori atiduot!..
– Tai ką? Gali imt.
Tas velnias tuo tą šėpą apjuosė virve ir nešasi. Atnešė an upės tilto, ir sako tas velniuks:
– O ką, brolau, ar moki gerai plaukt? Jau aš tave leisu pavandeniui.
O tas jo prašo, kad neskandytų.
– N’o kiek tu man duotum, kad aš tave neskandyčia?
– Aš tau duosu tris šimtus rublių.
– Mažai. Duok penkis šimtus rublių, tai neskandysu.
Tas jau jam davė penkis šimtus rublių. Paleido jį, o tas tuos pinigus parnešė savo gaspadoriui, sako:
– Te tau penkis šimtus rublių, nusipirk arklius ir nevark daugiau su tokiais menkais gyvuliais.
Padėkavojo tas gaspadorius tam bernui, nuvėjęs pirko sau porą gerų arklių, – da jam liko pinigų, – ir paskui jau gražiai gyveno.

PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 169-171, Nr. 81
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 81
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal