Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7187&FId=10156&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogelis, jis turėjo sūnų. Ale kaip kitąsyk, būdavo, raganos vaikus vagia, – bijodamas, kad nepavogtų, padarė tokį luotelį ir paleido an marių, o teip jam prisakydams, kad kitaip neatplauktų, kaip tik šiteip šaukiant: „Atplauk atplauk, Lukošiuk, aš tau duosu baltus marškinėlius ir raudoną kaspinėlį“. Tai, būdavo, kaip reikia paduot valgio, tai, būdavo, pašaukia atėjus motina, sako:
– Atplauk atplauk, Lukošiuk, aš tau duosu baltus marškinėlius ir raudoną kaspinėlį.
Tas vaiks, būdavo, atplaukia, paduoda jam valgį, ir jis vėl nuplaukia.
Jau tas vaiks užaugo in piemenuką. Išgirdo ragana, kaip toj motina šaukia: „Atplauk atplauk, Lukošiuk... “ Ale ji storiau šaukė. Tas vaiks suprato, kad tai ne jo motina, sako:
– Tu ne mano motina: mano motina su viena ranka.
Toj ragana nubėgo pas kalvį:
– Kalvi kalvi, nukirsk man vieną ranką.
Tas kalvis nukirto raganai ranką. Jau ji be rankos nubėgus pas mares ir vėl šaukia:
– Atplauk atplauk, Lukošėli, aš tau duosu baltus marškinėlius ir raudoną kaspinėlį.
Tas vaiks sako:
– Mano motina su viena koja – tu ne mano motina.
Toj ragana nubėgo pas kalvį:
– Kalvi kalvi, nukirsk man vieną koją.
Tas kalvis nukirto tai raganai koją. Toj ragana atšokau an vienos kojos pas mares:
– Atplauk atplauk, Lukošėli, aš tau duosu baltus marškinėlius ir raudoną kaspinėlį.
Tas vaiks sako:
– Tu ne mano motina: mano motina su viena akia.
Toj ragana tuo nubėgo pas kalvį, sako:
– Kalvi kalvi, išdurk man vieną akį.
Tas kalvis tuo jai išsvilino akį. Toj ragana atšokau pas mares ir sako:
– Atplauk atplauk, Lukošėli, aš tau duosu baltus marškinėlius ir raudoną kaspinėlį.
Sako tas vaiks:
– Mano motina ploniau šneka – tu ne mano motina.
Ta ragana, tuo nubėgus pas kalvį, sako:
– Kalvi kalvi, paplonyk man liežiuvį.
Tas kalvis jai paplojo liežiuvį. Ji nubėgo pas mares ir vėl šaukia:
– Atplauk atplauk, Lukošiuk, aš tau duosu baltus marškinėlius ir raudoną kaspinėlį.
Tas vaiks negali tos raganos atsigintie – sako:
– Mano motina be galvos – tu ne mano motina.
Toj kvaila ragana, norėdama tą vaiką paimtie, tuo nubėgo pas kalvį, sako:
– Kalvi kalvi, nukirsk man galvą.
Tas kalvis nukirto tai raganai galvą, ir ji tuo pastipo. O kada dažinojo, kad jau ragana pastipo, tą vaiką parsigabeno namon, ir jau laimingai užaugo pas tėvus.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 182-183, Nr. 93
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 93
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal