Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7193&FId=10161&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks karalius, jis turėjo vieną seserį. Toj sesuo labai graži buvo. Jis sumislio, sako: „Kur aš tokią gražią gausu pačią kaip mano sesuo... – Sako: – Reik ženytis su seseria, ir bus geriausia“. Sako in seserį:
– Mudu ženykimės.
– Ką tu misliji, broleli, kur tu matei, kad brolis su seseria ženytųsi!..
Ale jis jai grasydamas sako, kad netbūtinai tur su juom ženytis. Padavė užsakus, ir jau bus vinčius, o ji vis nenori. Kaip tik pradėjo šnekėt, teip toj sesuo ėmė skęst in žemę ir tuo visai nuskendo.
Nuskendus in žemę, rado tenai šviesą, tokį rado taką. Ji tuom taku – ait. Priėjo tokią stubelę. Inėjo in tą stubelę, rado tenai kitą tokią paną. Sako anoj pana:
– Ko tu čia atėjai? Parlėks ragana, tai tave sudraskys.
Ale klauso – jau parūžia ragana. Sako anoj:
– Kur aš tave dabar dėsu!
Pavertė ją in spilkutę ir insikišo in plaukus. Atėjo ragana in stubelę, sako:
– Fui, kas čia smirda žmogiena!
O toj pana sako:
– Kas čia smirdės, motinėle, tik aikie valgyt pietų.
Teip jau apstojo ragana, pavalgius pietų, išlėkė. O tos panos pajėmė kamuolį, šepetį ir druskos rankovaitę ir – bėgt iš tos stubelės. O toj ragana pajutus – vyt! Pamatė, kad jau atsiveja, toj pana metė šepetį – stojo tokia giria, teip tanki kaip tas šepetys – toj ragana negali perlįst. Nubėgo namon atsinešt kirvį išsikirst taką. Atsinešė kirvį, iškirto taką ir vėl – vyt! Tos pamatė, kad jau netoli, – toj pana metė kamuolį. Iš to kamuolio stojo kalnas, kad ta ragana negali pereit! Ji nubėgo namon atsinešt spatą iškast skylę per kalną. Atlėkė sėdus an piestos, tuo išrausė skylę ir jau vėl veja. Pamatė anos, kad jau atsiveja, – metė druskos rankovę. Iš tos druskos pasidarė marės. Atbėgus ragana – lakt vandenį. Sako:
– Lak, piesta, vandenį, ir aš laku!
Ir išlakė tą vandenį. O kaip tiek vandens išgėrus, tai ir pilvas turėjo būtie geras. Toj ragana kaip dėjo pilvą tą an piestos – pilvas trūko, ir ta ragana pastipo.
O tos panos atėjo pas tą karalių, pasivertė in kanarkas, po langu kapsto kvietkas. Pamatė karalius, sako:
– Aikit nubaidyt brudus – kvietkas iškas.
Atėjo baidyt jais, o tos paukštaitės sako:
– Tep čia karaliaus kvietkos, tep mano.
Tas tarnas atėjo pasakyt karaliui, kad paukštaitės teip šneka. O tos panos atsivertė in panas ir sėdi po langu. Atėjo karalius – žiūri, kad sėdi dvi panos, abi tokios, vieno veido. Jis mato, kad tai jo sesuo viena, ale nežino katra. Pavadino jais in pakajus. Sesuo sako:
– Tu neradai sau mergą, o aš tau parvedžiau.
Tep tas karalius su didele linksmybe su jąj apsivedė.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 196-197, Nr. 98
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 98
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal