Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7198&FId=10168&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus, jis turėjo penkis sūnus. Ale toj jo pati jam pamirė, jis apsivedė su kita, o tai buvo ragana. Dabar toj ragana pradėjo tų vaikų nekęstie. Sako:
– Jus, vaikeliai, reikia dengt ir maityt – geriau, kad jūs pavirstumėt in baltus vilkus ir išbėgtumėt in girias!
O vyriausias sūnus sako:
– Na, ar jau teip, moma?
Sako toj ragana:
– Teip. Po penkių metų pareisit, gal bus geresni metai.
Kaip tik teip ištarė, teip tie sūnūs visi pavirto in baltus vilkus ir išbėgo in girias. Vaikščiojo po girias, maitinosi kaip galėdami, o kad jie jautė, kad jau baigiasi tie penki metai, o kad atėjo paskutinė diena, visi susirinko, parbėgo namo, tą raganą visi supuolę po dalį sudraskė ir vėl pavirto in žmonis.
Paskui viens išsimokino tokį amatą, kits – kitokį, o viens išsimokino kriaučium. Ale sykį jam besiuvant pas vieną ūkininką, ant stalo pritūpė musių. Jis kaip duos delnu – suskaito negyvų musių septyniasdešimts! Dabar jis, kaipo kriaučius, tuo apsigarsino, kad jis grynu delnu ansyk kerta septyniasdešimts galvų!
In tąsyk buvo vaina jo karaliaus su kitu. Tas karalius dagirdo, kad atsirado toks galijotas, – tuo tas karalius nusiuntė jam arklį ir jau jį ima an vainos. Ką jau darys? Joja jis. O tas arklys mokytas buvo. Kaip tik išgirdo tas arklys trenksmus, šaudymus, tas iš visų pajiegų – bėgt. O tas kriaučius mato, kad jau jam galas bus, – kaip jį nešė pro kryžių, jis, mislydams susilaikytie – tas kryžius jau nutriušęs buvo, – kaip griebė, tas kryžius lūžo, ir jį nusitraukė, o tas arklys nubėgo in savo draugiją. Jis sau pamislijo: ar teip galas, ar teip, – tą kryžių užsidėjo an pečių ir aina prieš neprietelių. Anie pamatė, kad ateina su kryžium, – tuo visi puolė an kelių, sako: „Ką mes galim pradėt? Dievas su kryžium ateina, tai ką mes jam galim priešytis... “ Ir tas karalius savo priešinykus gyvus pajėmė, o tam kriaučiui pripylė tas karalius pilną karietą aukso ir nuvežė jį ir tuos pinigus in jo tėvynę.

PATEIKĖJAS: Jonas Kamarauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 202-203, Nr. 101
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 101
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal