Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7202&FId=10172&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ponas raganius. Ale atėjo pas jį bernas, sako:
– Ar nereikia berno?
Sako:
– Dėl reikalo reikia, ale aš kitaip nejimu berno kaip ant trijų metų.
Liko jis pas jį an trijų metų, o kad gerai ištarnau tuos tris metus, klausia ponas:
– Kiek nori algos?
Sako:
– Aš nieko nenoru, aš tik noru gerą žodį.
Tas pons davė jam gerą žodį, o tas žodis viską žinojo, ir jis su tuo žodžiu galėjo pasišnekėt. Padėkavojo jis tam ponui už tą žodį ir išė. Nuvėjo in tokį miestą pas vieną kupčių, sako:
– Ar nereikia tau tarno?
O tas kupčius sako:
– Ką aš veiksu su bernu: mane šiąnakt apvogė, išvogė mano visokius daiktus ir pinigus. – Sako: – Kad tu man išburtum tą mano lobį, tai tu galėtum būtie mano žentu.
Tas bernas sako:
– Palauk nakties, tai po nakčiai aš tau pasakysu.
Vakare pasiklausė jis to savo žodžio. Sako jam tas žodis:
– Jį apvogė jo brolis. Tuos jo daiktus po stubom turi sklepuose, o tuos pinigus tai jis tur skrynioj pakavojęs.
Teip tuo tas kupčius pajėmė tą berną ir policiją, nuvėjo pas aną brolį ir viską rado. Paskui tas kupčius sako:
– Dabar imk mano vieną dukterį už tą geradėjystę.
Atėjo vakaras – pasiklausė jis savo to žodžio, ar gali imtie vyriausią dukterį. O tas žodis jam sako:
– Ką tu ją imsi, kad ji jau gyvena su kukorium.
Anryt sako kupčiui:
– Aš vyriausią neimsu: ji laikosi su kukorium.
– Na, tai imkie antrąją.
Sulaukęs vakaro, paklausė jis savo to žodžio, ar gali imtie antrąją dukterį. Sako tas žodis:
– Šita laikosi su lekojum.
Anryt sako kupčiui:
– Šitą ir negaliu imtie: ji laikosi su lekojum.
– Na, tai imk jauniausią.
Vakare paklausė to savo žodžio. Sako:
– Jauniausią ar galiu imtie?
Sako tas žodis:
– Jauniausią gali imtie: su jąj būsi dideliu bagočium.
Teip tuo jis su jauniausia apsiženijo. O tas kupčius savo žentą labai mylėjo, kad nog jų, būdavo, nieks neprapuola, o kaip mirė, tai jam pavedė visą savo lobį.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 210-211, Nr. 105
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 105
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal