Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7211&FId=10181&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks pavargęs žmogus stubelnykas, jis turėjo sūnų. Tą sūnų pajėmė in vaiską. Vaiske jis labai gerai tarnavo. Atitarnavo dvidešimts penkis metus – jau jį paleido namon. Aina jis namo, patiko tokį senuką. O tas senuks tai buvo Dievas. Sako jam tas senuks:
– Gerai tu tarnavai, tai aš tau užmokėsu. Te tau šitą krepšį. Jei ką norėsi paimt in tą krepšį, tai tik sakyk: „Aik in krepšį! “ – tai tuo bus krepšij.
Padėkavojo senukui už jo dovaną ir parėjo namo. Parėjęs tuo apsiženijo. Ir ne po ilgam jo moteris pagimdė sūnų, o jis visur išvaikščiojo – niekur kūmų negauna. Aina keliu ieškot, patinka tokią senukę. Klausia moteriškė:
– Kur tu aini?
– Ainu kūmos ieškot.
– Na, tai aš tau galiu būtie kūma.
O tai buvo giltinė.
– Gerai, kad tu būsi kūma. Aime, paimsu kūdikį, rasi kur gausim kūmą – nešim pakrikštyt.
Parėjo, pajėmė kūdikį, nusinešė prie bažnyčios, pajėmė špitolnyką ir apkrikštijo. Po krikštui parsinešė namo – sako kūma:
– Kad tu mane in kūmus ėmei, tai aš tave padarysu daktaru. Tu susiviryk visokių žolelių ir kaip ateisi prie ligonio, tai tu mane matysi. Jeigu aš stovėsu gale kojų, tai tu tą žmogų gali apsiimt gydyt: jam duok šiokių tokių žolelių, ir jis tuo pasveiks. O jeigu aš stovėsu pas galvą, tai jau tą neapsiimk, kad ir kasžin kiek žadėtų pinigų.
Toj giltinė atsisveikinus išėjo, o jis aina daktaraut. Kur tik išgirsta žmogų sergant, nuvėjęs randa tą giltinę stovint pas kojas – jis jį tuo išgydo, ir teip tuojaus apsišaukė dideliu daktaru.
Ale apsirgo karaliaus duktė. Jau daktarai jai atsakė išgijimą. Dagirdo karalius apė tokį daktarą, šaukia jį: jei išgydys, duos jam daugybę pinigų. Ale atėjo pas sergančiąją – žiūri, kad giltinė – pas galvą. Dabar ką jis darys? Gaila jam tų pinigų! Jis liepė karaliui padaryt lovą apsukamą an vienos kojos. Karalius tuo davė padaryt. Paguldė karalaitę in lovą. Kaip tik giltinė prie galvos, jis tuo tą lovą apsuko – jau giltinė pas kojas. Ir teip sukino sukino, toj giltinė negau viršų ir atsitraukė, o jis ją išgydė, gau dikčiai pinigų, pastojo dideliu bagočium.
Ale patiko jį giltinė ir sako:
– Na, kūmai, kad tu manęs neklausei, tai jau aš tave pjausu.
Toj kaip tik pasakė, kad jau pjaus, tas daktaras sako:
– Lįsk in krepšį!
Toj giltinė tuo tik šmakšt in krepšį! Jis užrišęs pakabino an šakos girioj. Parėjo sau namo, daktaravo, pakol jam nenusibodo, o jam gerai buvo gydyt, kad tuomsyk nemirė joks žmogus. Kada jau jis paseno, jau negali nė pasivalkiot, jau jam nubodo an svieto gyvętie ir kiti seniai valkiojosi kaip kelmai apžėlę, neprisišaukia giltinės, – atsiminė, kad jo kūma kabo girioj krepšij. Atėjo jis in girią, rado tą daiktą, paleido ją iš krepšio – jau toj giltinė ką tik gyva! Sako:
– Kad tu da būtum palaikęs mane šitam krepšij da kokius metus, tai jau būčia numirus. – Sako: – Biskį atsigausu, tai atėjus tave pirmiausia papjausu ir visus, jau reikalingus.
Ne po ilgam atėjo, tą daktarą papjovė, ir pasibaigė jo pasakos gyvenimas.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 221-223, Nr. 113
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 113
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal