Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7214&FId=10184&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks pas gaspadorių pusbernis. Ale sykį jam išjojant su arkliais in naktigonę, davė jam gaspadinė an vakarienės košės, o an viršaus užpylė an tos košės spirgų. Atėjo pas tą pusbernį tokios dvi bobos. O tos bobos tai buvo viena giltinė, o kita – laimė. Tos bobos prašo to pusbernio, kad duotų jom tų spirgučių. Jis, jų negalėdams atsigintie, davė tai bobai, kuri buvo giltinė, tų spirgučių, o tai laimei nenorėjo duotie, ale toj ėmė prašyt. Tas perpykęs metė spirgą – pataikė jai an lūpos, o tas spirgas buvo karštas, tai jai nudegino lūpą. Toj boba perpyko ir sako:
– O tas laidokas, bedalis, jis man lūpą nudegino! Jau jis dalies neturėjo, o dabar visai neturės.
Aina jodvi toliau – patiko mergą ainant su viedrais vandens. Merga gražiai susišukavus, kojos baltos, viedrai gražiai nušveisti. Sako toj boba giltinė in laimę:
– Šitą mergą kas ves, tai galės gyvęt.
O toj laimė sako:
– Gana jau! Jau kas šitą ves, tai jau sveiks prapuolęs: ji neturi nė jokios dalies.
Aina toliau – patiko mergą ainant vandens: da tik ką atsikėlus, pilna galva pūkų, an kojų gali ropes sėtie, viedrai visi apsivėlę. Sako toj [giltinė] in tą laimę:
– Jau su šitąj tingine kad kas apsiženys, tai jau sveiks prapuolęs.
O toj laimė sako:
– Kad kas ją gaus, tai bus baisiai bagotas, kad savo turto galo nežinos.
Dabar toj boba giltinė už tuos spirgučius pametė aną, atėjo pas tą pusbernį ir sako jam:
– Ką tu man gero padarei, aš atėjau tau pasakyt: tu neturi jokios dalies, tu amžinas ubagas. Čia tam ir tam sodžiuj yra tokia merga, tai tu čia pamesk, o aik tenai pas tą gaspadorių per berną ir teip tu jų klausyk, ir tėvų, ir tos mergos, kaip tik įmanydams ir teip dirbk, kiek tavo viekas galės – rasi tave paims už žentus. O toj merga turi labai didelę dalį, tai tu iš jos dalies būsi bagotas.
Dabar tas bernuks nuvėjo in tą kaimą pas tą gaspadorių, pristojo pas jį per berną, ale teip jis gerai dirba, teip jis jų gerai klauso, kad jau kitą tokį berną nėr. Pergyveno jie ten vienus metus, kitus – sako tas gaspadorius:
– Mūs duktė nelabai graži, pas mus kasžin ar gali žentas ateit iš gaspadoraičių – šitas mūs bernuks labai geras, paklusnas mums ir darbinykas didelis – imkim mes jį in žentus, jis mums gali būtie geras ir tinkamas.
Pasišnekėję teip jie sau sutiko an to ir tuo padavė užsakus, jau surengė veseilią. Kada veseilia jau važuos in šliūbą, ateina tos vėl dvi bobos. Žiūri toj boba, kad jau tas pusbernis pasirengęs važuot an šliūbo, – sako toj laimė:
– Ar velnias dabar priteikė čia tą bedalį pas šitą mergą? Jau jis dabar su šitąj merga bus didelis bagočius. Ir kas čia juos surodijo? Ale aš jam da baiką ištaisysu, nes jis jokios bėdos nepažįsta. Mes kaip tik aisim per rubežių to kaimo, tai aš jam uždegsu namus, tai jis rasi nors apsvils, o kad ir neapsvils, tai nors turės bėdą, pakol išsibudavos.
O toj boba, kuri buvo giltinė, nog tos laimės atstojo, atėjo pas tą vaikiną ir sako jam:
– Tu pasiimk kelis kūlius šiaudų, išnešk už triobų, o kad tu matysi, kad mudvi aisim per rubežių jūs lauko, tai tu tuos kūlius paleisk, uždek, kad būt didelė ugnis.
Tas teip ir padarė: tuo išsinešė šiaudų, atsinešė balaną, kaip pamatė, kad jau aina per rubežių, jis tuos šiaudus uždegė ir padarė didelę ugnį. Ale žiūri toj boba, kad jau dega, – sako:
– Štai, ar matai – jau dega to bjaurybės bedalio namai!
Kada paėjo toliau – žiūri, kad kaip stovėjo, teip stovi tie namai. Sako:
– N’o kas jam dabar pasakė, kad jis galėjo teip padaryti?
Ale jau tos bobos nuvėjo tolyn, o jis nuvažiau, susivinčiavojo ir gyveno bagotai, savo lobio galo nežinojo.

PATEIKĖJAS: Ona Aidukaitienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 226-228, Nr. 115
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 115
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal