Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7215&FId=10185&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kerdžiukas, ganęs dvaro galvijus, buvo visai plikas. Vieną kartą atbėgo pas jo lapė ir klausia:
– Kodėl tu toks esi plikas? Jei nori, aš tau padarysiu vaistą, ir nebūsi plikas. Tik kaip pargysi galvijus, gaspadinės paprašyk, kad iškeptų ragaišiaus bandžiukę, ir atnešk čianai.
Kerdžius paklausė lapės. Jam gaspadinė iškepė bandžiukę, jis ją įsidėjo ir atnešė.
– O ką, – pamačiusi kerdžių, klausia tuojaus lapė, – ar atsinešei?
– Atsinešiau, – atsakė jai kerdžius.
Tad sako jam lapė:
– Dabar duok man tą bandžiukę.
Jisai ir padavė jai, o jinai nusinešė ir, išėdusi minkštimą, pritaisė kerdžiui vaistą (prigadino į bandžiukę), nunešė kerdžiui:
– Laužk, – sako, – an savo galvos.
Bet tas, gudrus būdamas, pasidėjo ant kelio ir laužo, o pamatęs, kas yra toje plutoje, metė ją į šalį.
Bet lapė dar prisispyrė, kad atiduotų jai vieną telyčiukę už tuos vaistus. Kerdžius ilgai nelaukus atidavė. Lapė nusivedė tą telyčiukę, prisirišo prie medžio, o pati nubėgo ir pasivogė rogutes. Pasikinkė telyčią į tas rogutes ir važiuoja keliu. Važiuodama toliaus pasitiko vilką. Jisai tuojaus prašo lapės:
– Kūma, priimk ir mane.
O jinai sako:
– Tu nelįsk, sulaužysi man rogutes.
Tad vilkas vėl prašo:
– Kūma kūma, priimk nors vieną koją, aš toks pavargęs.
Lapė pasigailėjusi priėmė.
– Priėmei vieną, tai priimk ir kitą, – prašo toliaus vilkas.
Lapė priėmė.
– Kūma kūma, priimk ir trečią, kad priėmei dvi.
O jinai:
– Tai jau dėk.
– Priėmei tris, priimk ir ketvirtą.
Lapė priėmė, bet rogutės jos sulūžo. Tad jinai sako:
– Ką mudu dabar darysiva, kad rogutės sulūžo? Reikia man telyčiukę pririšti prie medžio, tepastovi, o aš bėgsiu rogutes pavogti.
Lapei nubėgus vilkas telyčiukę papjovė, išėdė vidurius ir prikimšo virkščiais.
Netrukus lapė atsivežė rogutes, pasikinkė – važiuos. Varė jinai, varė tą telyčiukę – neeina.
– Kūmai, – sako jinai, – ką tu padarei? Kodėl telyčiukę neeina? Ką dabar darysiva mudu? Beje, kaip aš vežiau rogutes, mačiau, kad ten arklys guli. Eiva parvesti!
Ir nuėjo juodu abudu atsivesti tą arklį, rado. Lapė gi sako vilkui:
– Duok šę uodegą, pririšiu prie arklio karties, ir nusivesiva jį pas rogutes.
Vilkas davė. Lapė sako:
– Tu stovėk, aš gi pakelsiu arklį.
Arklys, iš miego atsibudęs, šoko ir nutraukė vilkui uodegą. Arklys nubėgo sau ir paliko juodu bestypsančiu. Lapė pirma sako:
– Ką dabar darysiva? Reikia atsiskirti.
Ir nuėjo kiekvienas sau.
Eina lapė viena keliu ir vėl susitinka kitą vilką. Tas klausia:
– Kur vaikščioji?
Lapė gi, įtūžusi ant visų vilkų, sako:
– Eisiva mudu dabar žuvauti. Duok tik tu savo uodegą, tai aš ant uodegos užrišiu kašiukę, ir leisiva į eketę.
Juodu nuėjo pas eketės, lapė vilkui kašiukę užrišo ir įleido į eketę. Prišalo uodega prie eketės – kaip čia ją ištraukti? Lapė dar pažiūrėjo, ar negalima kašiukės atrišti, ir paliko, sakydama:
– Žinokis ir su ta kašiuke sėdėk, kaip atšils, paliksi ją.
Ir nubėgo.

FIKSUOTOJAS: Jadvyga Teofilė Juškytė

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pernarava, sen., , Kėdainių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Pernaravos apygarda

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: J. Juškytė užrašė „nuo vienos senos bobos, kurios pavardės nebeatmenu“.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 171-173, Nr. 77
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 77
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: žvėrių pasakos.

Spausdinti

Atgal