Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7219&FId=10189&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas, jis turėjo savo brolį, išleistą toli in žentus. Ale sykį vasarą atvažiau tas brolis pas tą ūkinyką in svečius. Ten jiem bešnekant, užpuolė vakaras, jau jis turėjo nakvotie. Jam rengė pataisyt guolį klėtij, o jis sako:
– Šilta naktis, atsigulsu bile kur. O geriausia man bus – nuveisu in kluoną, an savo vežimo atsigulsu.
Ir teip padarė: nuvėjo, kluone an klojimo atsigulė an savo vežimo.
O naktij pagimdė toj ūkinykė sūnų, o jis ten gulėdams apė tai nieko nežino. Ale jis girdi – šneka pas tą kluoną. Jis pažiūr – tai trys moteriškės šnekasi. Viena sako:
– Tas kūdikis, kurs dabar gims, jei prieš gaidžius, tai bus labai turtingas.
O kita sako:
– Jei po gaidžių, tai jis bus didelis meisteris.
O trečia sako:
– Tol tas vaiks bus gyvas, kol šita krūvutė malkų nesudegs.
Piemuo parginęs prakirto biskį malkų iš vakaro. Jis atsikėlęs pažiūrėjo, kas ten per malkos, ir vėl atsigulė ir glūdo. O tos moters, teip pasakę, per vartus išėjo savo keliais. Jis suprato, kad tai laimių būta.
Ale iš ryto atbėgo mergaitė ir jau nor tais malkas neštie užkurt – tas brolis sako:
– Tu malkų tų neimk, ba tai aš atsivežiau, aš tau prakirsu daugiau.
Tuo tas žmogus prakirto malkų, padavė tai merginai, o tais malkas surišo, nunešė in klėtį ir padėjo kampe. Ir pasakė broliui:
– Aš šitais malkas čia padedu, ale žiūrėk, kad jų nė vieną pagaluką nesukūrytum.
Ir, jam apė tą laimių šnektą nieko nesakęs, po krikštynų išvažiau namo.
Tas vaiks auga, o tos malkos stovi. Tas vaiks paaugęs klausia:
– Kam čia tų malkų klėtij?
Sako tėvas:
– Čia tavo dėdė pasidėjo.
Jis, būdavo, kaip atvažuoja, vis jiem nieko nesako. Ale sykį atvažiau jis, – tas vaiks jau buvo vyru, – jis jiem papasakojo, kam tie šakaliai stovi. O tas sūnus sako:
– Ką čia niekus kalbate.
Jis nuvėjo in klėtį, pajėmė tuos pagalius, atnešęs sukrovė ant ugnies. Kaip tik tie šakaliai sudegė, tas vaikins išvirto – ir negyvas.

PATEIKĖJAS: Piliukaitienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 228-229, Nr. 116
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 116
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal