ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7223&FId=10193&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks bagotas ponas, jis turėjo vieną dukterį. Ale jis sykį išvažiau in kelionę. Bevažuodams užvažiau pas tokį gaspadorių in nakvynę. Atvažiau an kiemo ir nakvoja an vežimo. Ale klauso naktij – šneka kasžin kas. Klausia viena kitos:
– Ar jau gimė?
– Da ne.
– Būtų buvęs vyskupu.
Po valandos vėl klausia:
– Ar jau gimė?
– Da ne.
Kita sako:
– Būtų buvęs vagim.
Už valandos vėl klausia:
– Ar jau gimė?
Kita sako:
– Jau.
– Tai, – sako, – dabar toj valandoj kad gimė, tai jis valdys turtais šito pono, ką čia nakvoja ant kiemo.
O gimė vaikas to gaspadoriaus berno.
Anryt atėjo in stubą, jis nori dažinot, ar čia teisybė, ką jis girdėjo šnekant. Klausia:
– Kas girdėt?
Sako:
– O kas girdėt... Šiąnakt štai gimė berno sūnus.
Dabar mislija sau: kad jau čia yra gimęs tas vaiks, jau čia nebus gerai. Sako:
– Ar tu man neparduotum tą vaiką? Aš neturu vaikų, tai aš jį užsiaugyčia.
– Na, galit pirkt: jau mes turim daugiau vaikų, bus mum gana.
Tas pons gerai jiem pamokėjo ir išsivežė tą vaiką. Parsivežė namon, užkalė in bačką ir paleido ant marių, nuvežęs toli no kranto. Ale vilnys išnešė prie kranto. O ten skalbė netoli mergos. Pamatė, kad atplaukia bačka, – jos tą bačką išsitraukė, klauso – kad vidurij verkia mažas. Jos tą vaiką parsigabeno namon pas tą gaspadorių, iš kur anos buvo, ir tas vaikas jau užaugo iki penkiolikai metų.
Ale tas pons atėjo pas tą gaspadorių – žiūri, kad toks dailus vaiks. O jis žinojo, kad ans vaikų neturi, – klausia:
– Iš kur tu tokį dailų vaiką gavai?
Sako:
– Mergos pamarij skalbė, tai vilnys išnešį iš marių bačkoj tą vaiką, ir jau pas mus auga dabar penkioliką metų.
Dabar jau tas pons vėl persigando, kad tas pats vaiks gyvas. Sako tam gaspadoriui:
– Aš vaikų neturu, tik vieną dukterį, tai tu leisk tą vaiką pas mane, aš jį paauginęs apženysu su dukteria.
Sako tas gaspadorius:
– Galit imt jeigu teip.
Ir parsigabeno tas pons tą vaikiną pas save. Tas ponas turėjo kitą dvarą. Parašė gromatą pas pačią, kad jį ten užmuštų arba nušautų. Neša tas vaikins tą gromatą, patiko tokį senuką. Sako:
– Kur aini, vaikeli?
Sako:
– Nešu ten ir ten gromatą.
Sako:
– Parodyk tu man tą gromatą.
Tas vaikins padavė tą gromatą tam senukui, tas senuks perbraukė su pirštu per gromatą – ir vietoj ką buvo parašyta, kad jį ten užmuštu, tai ten pasirašė: kaip jis ateis, kad jį apženyt su dukteria. Nunešęs padavė gromatą. Perskaitė, kad jis tur būtie žentu, ir tuo neilg trukus jį apženijo.
Jau jis ženotas buvo kelis metus. Jau jie sulaukė vaiką ir mergaitę, o tas ponas buvo iškeliavęs su reikalais in tolimas šalis, o kaip kitąsyk geležinkelių nebuvo, tai kelionėse ilgai truko. Parkeliau už kiek metų, žiūri – vaikai bėgioja. Klausia:
– N’o keno šitie vaikai?
– Nagi dukters, žento.
– N’o iš kur tas žentas atsirado?
– Na, tik tu iškeliaudams atsiuntei su gromata, kad jis tur būt žentas.
Na, jau netur jis ką daryt jam. Ale vis, būdavo, jis jo neapkenčia. Paprašė sykį bernų, kad iškastų po vartais duobę, o kaip ateis žentas – sugriebt ir užkast. Davė gerai arielkos, juos nugirdė, kad būt drąsesni.
Tas žentas vis, būdavo, per tuos vartus aina anksti in bažnyčią. Ale jis pamatė, kad apė tuos vartus bernai girti klykauja, – jis išėjo per kitus ir nuvė in bažnyčią.
An rytojaus tas pons ais pažiūrėt, ar jau žentą užkasė. Tų bernų jau akys apdumtos, jau jie žmogų nepažįsta, – tas pons kaip tik atėjo, tie bernai tuoj tą poną sugriebę, tuo in tą duobę inmetė ir užkasė. O tas žentas ir liko valdyt to pono turtų pagal pranašavimą tų laimių.

PATEIKĖJAS: J. Kamarauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 232-234, Nr. 120
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 120
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal