Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7227&FId=10197&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk da prie baudžiavų gyveno du broliai ūkinykai. Viens buvo turtingas, o antras labai vargingai gyveno. Jam nieks nesisekė, jis teip vargo per tiek metų ir negalėjo prasigyvętie. Nubodo jam bevargstant, sumislio – ėmė viską, ką tik turėjo, nuvežė in kitą kaimą, rado pūstus namus, kaip kitąsyk prie baudžiavų tankiai ūkinykai pamesdavo namus ir pabėgdavo slapčia, kad pons nedagirstų, kur jis pabėgo. Tai tas ūkinykas nukeliau po kitu ponu ir ten jau pradės gyvętie. Ale jis apsižiūri, kad jis netur kirvio: pamiršo stuboj an suolo. Aina jis to kirvio. Atėjo pas savo stubą – žiūri, kad stuboj žiburys. Ateina in stubą, žiūri – už pečiaus sėdi sena boba ir aunasi kojas. Klausia tas ūkinykas:
– Kur tu dabar aisi? Ir kas tu per viena asi, kad naktij auniesi kojas?
Sako:
– Aš tavo nelaimė. Kaip tu dabar išsikraustei in kitus namus, tai ir aš aisu vėl pas tave.
Tas žmogus, perpykęs an tos bobos, pagriebė kirvį ir smogė tiesiog in galvą ir mušė kirviu, kol sumušė in šmotelius. Paskui tuos šmotelius sukišo in krepšį, užrišo ir nunešė pakelėj pakišo po medžio kelmu. Atėjo pas pačią:
– Na, – sako, – jau grįšim atgal in savo namus.
O pati klausia:
– Dėl ko teip?
Sako:
– Parėjęs radau bobą aunanties kojas, klausiau: „Kas tu per viena ir kur aisi, kad auniesi kojas?“ Sako: „Aš tavo nelaimė – aisu pas tave, kur tu nusikraustei“. Tai aš ją kirviu sukapojau, in krepšį sukišau ir pakišau po kelmu. Dabar jos nėr, tai galim grįžt.
Ir tą pačią naktį sugrįžo atgal, ir nieks nežinojo, ką jis buvo pabėgęs. Pradėjo jis vėl gyvętie. Teip jam viskas pradėjo sektis, ir jis tuo prasigyveno.
Anas jo brolis klausia pas jį:
– Iš kur tu teip grait prasigyvenai?
– Aš, – sako, – pagavau savo nelaimę, sumušiau kirviu ir pakišau ana po tuo kelmu pakelėj.
Ans jo brolis, pavydėdams jam gražaus gyvenimo, nuvėjo po tuo kelmu, mislydams, rasi jis ją galės paleistie vėl jam. Ištraukė nuvėjęs krepšį, atrišo – ogi tik strakt boba iš krepšio! Dabar jis tą bobą veda pas tą savo brolį. Atvedė ties jo namais, sako jis in tą bobą:
– Aik šičia in tuos namus.
– Ne, – sako toj boba, – čia labai ūkinykas bjaurus. Aš čia gyvenau kiek metų, ale kaip jis mane sykį pagau, tai visą kirviu sukapojo, pakišo po šituo kelmu, tai tik dėkui tau. Kad tu būtum neištraukęs, tai būčia turėjus amžius rūdyt. – Sako: – Aisu in anuos namus. – Ir parodė an jo namų.
Jau jis visas persigando! Norėdams broliui blogai padarytie, pats sau pasidarė. Jis aina namon, ir toj boba parėjo sykiu, ir daugiau jau ji jam nesirodė. No tosyk kasdien jam ėjo blogyn, ir teip nusigyveno, kad jis tuo nieko neteko. O anas jo brolis stojo dideliai turtingas.

PATEIKĖJAS: Kalinauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 254-255, Nr. 124
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 124
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

PASTABOS: n e l a i m ę – Bs. skl. dalį.

Spausdinti

Atgal