Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7243&FId=10215&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk buvo toks ūkinykas, jis turėjo sūnų. Tą sūnų apženijo, pajėmė marčią.
Ale sykį tas sūnus išvažiau in kelionę, o toj marti liko namie. Buvo subatos diena. Vakare, kokia ten buvo jų merga, išėjo vakaraut, nes tai buvo toks paprotis: subatvakariais, būdavo, aina mergos pas vieną kitos vakaraut. O toj marti liko namie. Ale kaip tik gerai sutemė, ateina pas tą marčią dvi moteriškos su vindais ir sako:
– Ar bus darbo?
Toj marti, mislydama, kad tai teip kokios moterys, sako:
– Kurgi nebus darbo...
O tai mat buvę laumės. Sako tos ateivės:
– Na, tai atnešk darbo.
Toj marti tuo nuvėjus atnešė linų po grįžtę. Tos tuo suverpė, sako:
– Atnešk daugiau.
Toj marti atnešė jau visus linus, kiek turėjo, tuo jos suverpė, sako:
– Duok daugiau darbo.
Toj marti atnešė: atnešė pašukas, tos ateivės ir tais tuo suverpė. Jau toj marti nusigando, sako:
– Moters, jau gana verpus, aikit namo.
– Mes neisim, iki viską tavo suverpsim.
Toj marti atnešė jom pakulas, padavė, o pati nubėgo pas kaimynką ir pasakė, kas do viešnios pas ją atėjo. Toj kaimynka ūkinykė sako:
– Pareisi namon – užžibyk grabnyčią, o tu jom paduok kokių nuobrukų po kuodą ir sakyk: „Ale ką aš girdėjau...“ – O tos laumės klausia: „O ką?“ Sakyk: „Pietų šalij girdėt plakimas ir labai rėkia vaikai, kad net laukai skamba“.
Ji parėjus numetė po pundą nuobrukų, užžibino grabnyčią. Tos laumės sako:
– Užgesyk tą žvakę, mum no šito žiburio gana matyt.
Ale toj marti sako:
– Ką aš girdėjau...
– O ką?
– Pietų šalij girdėt plakimas ir labai rėkia vaikai, kad net laukai skamba.
Tos laumės kaip šoks iš stubos laukan, sako:
– Tai jau mūs vaikus kas plaka – bėkim pagaut.
Jos išbėgo laukan, o ji užstūmė duris. Anos laumės palakstė palakstė – niekur nieko negirdėt. Tos – vėl in stubą. Ateina prie durių – jau užstumtos durys.
– Na, tai tavo laimė, o mūs nelaimė, kad tu tokia išmintinga, tai tau gerai. O mes būtumėm tau ir plaukus suverpę.

PATEIKĖJAS: Jonas Kamarauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 265-266, Nr. 133
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 133
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal