Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7255&FId=10227&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks karalius, jis turėjo tris dukteris ir vieną sūnų. Išskaitė tom jo dukterim plemietus, kad jais visas tris nuneš smakas devyngalvis. Jau tos dukters užaugo, jau in kiek metų, sykį išėjo jos visos in sodą pasivaikščiot. Apėpiet iškilo vėjas ir nunešė visas tris.
Tas sūnus labai jų gailėjos. Jis turėjo tokį balną, kad an jo sėda – be arklio gali lėktie padangėm. Jis sėdo an to balno, iškilo aukštyn ir lekia. Prijojo girią. Per girią jam nesmagu jotie, jis nešasi an pečių tą balną.
Ale, beaidams per girią, pamatė gulint šmotą mėsos ir pešasi skruzdėlė, žiurkė ir vanagas. Sako:
– Ko jūs čia raujatės?
– Mes negalim pasidalytie šitą mėsą.
Jis jiem padalino.
– Na, kad tu mum tiek daug gero padarei, mes ir tau padarysim, – sako skruzdėlė. – Aš tau padarysu, kad tu galėtum pasiverst in skruzdėlę.
O vanagas sako:
– Aš tau padarysu, kad tu galėtum pasiverst in vanagą.
O žiurkė sako:
– Tu galėsi pasiverst in žiurkę.
Viens kitam padėkavojo, ir jis nujojo. Atjojo in tokį dvarą jau net penkioliktoj karalystėj. Atėjo in pakajus, žiūri – sėdi jo seserys. Pamatė tos seserys, sako jam:
– Ko tu čia atvykai? Gana mus prapuolus. Ir kaip pareis mūs ponas smakas devyngalvis, tai tave sudraskys.
O jis sako:
– Jūs jo išsiklauskit, kur jo gyvastis – ar jis jum nepasakys.
Ale tik pakilo vėjas, sudrebėjo tie pakajai, ir jau ateina smakas. Neturi kur jį padėt – ėmė viena sesuo pavertė jį in vinį ir inkišo in sieną. Atėjo smakas, sako:
– Kas čia smirda žmogiena?
O tos panos sako:
– Kas čia smirdės... Rasi kur turi už žando kokią žmogaus kulšį.
Padavė smakui pietų – paėdė. Popiet sako:
– Paieškok mano galvą.
Ta beieškodama klausia:
– Pasakyk tu man, kur tavo gyvastis, kad tu toks drūtas, tave nieks negali užmuštie.
Sako:
– Mano gyvastis toli, giliai: marėse an salos yra jautis, tam jautij – karvelis, o tam karvelij – kiaušinis, o tam kiaušinij – mano gyvastis.
Po tai pašnekai smakas išlėkė, o tas karaliūnas sėdo an to balno, išjojo ieškot to jaučio. Atjo an tos salos, tą jautį perkirto pusiau – ėmė karvelis išlėkė. Jis pasivertė in vanagą, ta karvelį sudraskė – kiaušinis išpuolė in vandenį. Jis pasivertė in skruzdėlę, inlindo in vandenį pas tą kiaušinį, ėmė graužt graužt – pragraužė šone skylutę, ėmė smala išbėgo, ir tam smakui – galas, pastipo. O jis atjojo atgalios pas tais savo seseris, pajėmė jais visas, pargabeno in tėvo karalystę.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 285-287, Nr. 145
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 145
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal