Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7286&FId=10258&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks turtingas ūkinykas, jis turėjo vieną sūnų. Ale tą sūnų pajėmė in kareiviją. Jis kaipo mokytas ir turtingas buvo, jam labai viskas ten sekėsi, pastojo jis kareivių vyresniuoju. Paskui toliau pastojo kapitonu ir pulkaunyku. Jis, kaipo pulkaunykas, labai gražus buvo ant veido. Duktė karaliaus valdė karalystę. Toj karaliūniūtė padabojo tą pulkaunyką, ir apsiženijo.
Jau po kiek ten metų [pulkaunykas] sako:
– Aš važuosu pas savo tėvą.
Pajėmė jis ten kiek kareiviu, pajėmė pinigų, ketvertą arklių, kočą ir išvažiau in tėviškę, – o to vardas buvo Titkus. Pakelėje privažiau karčemą. Toj karčemoj turėjo nakvotie. Apsinakvojo toj karčemoj, susėdo tas Titkus su šinkorium kaziruot, ėmė kaziruot kaziruot – tas šinkorius iškazirau nog jo visus pinigus. Statė savo kareivius – ir tuos iškazirau, statė arklius ir kočą – ir prakazirau, an galo pastatė savo karališkas drapanas – ir tas prakaziravo. Dabar jau jis nuogas. Pernakvojo. Davė jam ten kokias suplyšusias drapanas, ir išė jau jis pėkščias pas tėvą. Parėjo namo – sarmatijasi tėvui pasirodyt. Jis palindo po žagarais an kiemo ir guli. Jau guli vieną dieną, kitą – pamatė bernas ir pažino jį. Atėjęs pasakė tėvui, sako:
– Jau mūs Titkus namie.
– N’o kur jis?
– Ana, – sako, – po žagarais.
Atėjęs tėvas išėmė jį iš po žagarų, davė jam valgyt, davė šešioliką in subinę ir išvarė ožkų ganyt. Sako:
– Aik ganyt ožkų, tu valkata. Tu rašei, kad jau tu karalium, o in ką tu panašus parėjai!
Dabar gano jis tais ožkas, ir jis jas teip išmokino, kad ką jis, būdavo, jom pasako, tos vis, būdavo, teip ir padaro.
Ale toj karalienė nesulaukia jo parvažuojant. Važuoja pati pas jo tėvą žiūrėt, kas ten yra, kodėl jis teip ilgai negrįžta. Pajėmė penkis šimtus kareivių ir drauge važuoja. Atvažiau in tą pačią karčemą, turėjo apsinakvotie. Vakare tas šinkorius sako in ją:
– Ar neaitume biskį kaziruot?
– Galėsim ait biskį pasibovyt.
Pradėjo kaziruot – toj karalienė iškazirau nog jo visus pinigus. Statė ketvertą arklių ir kočą – ir tą iškaziravo. Jau tas šinkorius nieko neturi.
– N’o, – sako, – da statysu aš tau karališkų drapanų.
Ir tais iškazirau. Dabar žiūri toj karalienė, kad – jos vyro drabužiai. Jau ji nusigando, mislijo, kad jos vyras jau negyvas. Sako:
– Kur dingo iš čia tas karalius, kurio rūbus čia matau?
Sako karčemorius:
– Kaip jis man viską prakazirau, tai daviau tokius drabužius, ir jis išėjo.
Na, jau tos karalienės širdis attoko, ir išvažiau pas jo tėvą.
Kaip pamatė, kad atvažuoja jo pati, jis tom ožkom pasakė – tos visos pakelėje suklaupė an kelių. Atvažiau – klausia pas tėvą, ar parėjo namon Titkus. Sako tėvas:
– Parėjo visas suplyšęs, tai išpėriau skūrą ir išvariau ožkų ganyt.
Sako:
– Pašaukit jį.
Tėvas tuo jį pašaukė. Sako karalienė:
– Duokit man su juom biskį pašnekėt.
Nusivedė toj karalienė jį in kitą stubą, aprengė karališkom drapanom – tom pačiom, kurias atėmė no to šinkoriaus, ir atsivedė pas tėvą. Tėvas kaip pamatė, kad jis karališkai aprėdytas, tuo jis iš baimės puolė an kelių, melsdams dovanojimo už rykštes. Jis tėvui atleido, gražiai pasišnekėjo, pasimylėjo, ir išvažiau in savo karalystę su savo pačia ir laimingai karaliavo.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 354-356, Nr. 164
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 164
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal