Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7308&FId=10282&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks kupčius labai bagotas, ale jis teip prastai nešiojo kaip prasčiausias ubagas. Pats, būdavo, lopo sau drapanas: viens lopas raudonas, antras – mėlynas, trečias – žalias. O kamašius turėjo – tai jau šiaučius nežinojo, kur lopą užsiūtie, jie svėrė po dvidešimts svarų.
Ale viens kupčius turgavojo tokiais vandenimi, ir jis pavargo. Šits pirko no ano tuos vandenis su stikliniais indais už pusę pinigų, parsigabeno tuos vandenis ir sukrovė vienoj stuboj ir sako pats sau: „Kiti kupčiai kaip ką perka pigiai, tai padaro sau kokį ten baliuką, o ką aš sau padarysu? Aš aisu nors in pirtį savo kūną apmazgot“.
Aina jis in pirtį, ir su juom ėjo sudžia. Ale sako:
– Tu toks bagotas kupčius, n’o koki tavo kamašiai... Jau nė aršiausio ubago toki nėra.
Pasidėjo tas kupčius tuos savo kamašius, tas sūdžia ir pasidėjo. Kaip jie nuvėjo in pirtį, ėmė ir apmainė: to sūdžios padėjo tam kupčiui, o to kupčiaus padėjo tam sūdžiai. Jis išėjo pirma, apsiavė to sūdžios kamašiais ir išėjo. Sako tas kupčius:
– Tas sūdžia man dovanojo.
Išėjo sūdžia – žiūri, kad to tie kamašiai. Sako:
– Vyt jį, atvest: jis mano kamašius pavogė.
Atvedė tą kupčių – sako:
– Kodėl tu mano kamašius pavogei? Aš juos no tavo kojų neimsu.
Tam sūdžiai atnešė kitus.
– O aš, – sako, – tave apskųsu.
O kada apskundė, tas kupčius apgadijo tą sudžia – turėjo jam duotie tris šimtus rublių. Dabar sako: „Ką man tie kamašiai padarė! Aš būčia nupirkęs šimtą porų kamašių po tris rublius“. Perpykęs nunešė tuos savo kamašius ir inmetė in upę: „Tegul jie jau galą gauna, ką jie man padarė“.
Ale ten mezgė žūklėjas tinklą, o numezgęs nuvė in upę pamėgyt gaudyt. Užkabino tuos kamašius ir sudraskė tinklą. Pažino to kupčiaus kamašius, nunešė ir metė per langą, sako: „Tegul jis galą gauna su savo kamašiais – negali stuboj laikytis“. Kaip metė per langą, pataikė jam in tuos vandenis – susimušė tie indai ir pasiliejo vandens. Dabar sako tas kupčius: „Ar tu matai, ką tie kamašiai man daro iškados? – Sako: – Jau jie nė vandenij vietos negavo“. Nunešė jis tuos kamašius ir pakasė in sodą. O ten Susiedas apskundė randui, kad tas kupčius skarbą išėmė, o in tą daiktą pakasė kamašius. Randas parokau, to skarbo kokia dalis priguli in randą, ir jis turėjo užmokėt penkis šimtus rublių.
– Jau, – sako, – aš jų neturu kur padėtie: nė vandenij jau jie nebuvo, nė žemėj.
Pajėmęs išnešė ir padėjo ant žemo priemenaitės stogelio. Ten katės besijovydamos vieną numetė, o in tąsyk ėjo moteriškė su mažu vaiku – tas kamašis kaip puolė tiesiog an to vaiko ir užmušė. Toj moteriškė apskundė jį in sūdą. O kad pašaukė in sūdą, klausia sūdžia:
– Kada pasitaisysi?
O jis, rymodams an rankos, sako:
– Ką čia pasitaisyt... Tik tu mislyk, in kokią ubagystę tie kamašiai mane atvedė.

PATEIKĖJAS: Vladas Vaitukaitis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 402-404, Nr. 180
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 180
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

PASTABOS: k u p č i ų – Bs. skl. vaizbūną

Spausdinti

Atgal