Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7309&FId=10271&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Sykį buva ponas Jezusas su apaštolės švintuom Petru ir Povilu unt veselijos. Kė jo vėlu buva, tė ponas Jezusas pavargęs atsigula su abiem apaštolės trisi į vieną lovą: apaštolė nu kraštu, o ponas Jezusas vidury. Vaikė palaistuvė buva da pasilikę šokti. Taip jie šoka. Šokę parstoja ir saka:
– Nupeškim dabar pirmąjį mieguntį nu krašta.
Tėgi visi pripuolę peše po vieną plauką nu galvos pirmaja. O tas pirmasė buvo švintas Petras. Jis, pabudęs iš miega, pasikase galvą ir saka ponu Jezusu:
– Pone, laisk mani į vidurį, aš či negali tverti.
Ponas Jezusas laide jį į vidurį, o pats atsigula unt krašta.
Vaike palaistuvė vėl sau šok ir vėl parstoję saka:
– Nupeškim dabar untrąjį.
Ir pripuolę visi pešė untrąjį. Tas untrasė buva dabar vėl švintas Petras. Jis vėl nubudęs pasikasė sau galvą ir praše pona Jezusa jį laisti unt krašta. Ponas Jezusas laide vėlios. Tu tarpu palaistuvė vėl sau šoka ir vėl parstoję ėja pešti trečiąjį. Trečiasė vėl buva švintas Povilas. Tas nubudęs pasikasė sau galvą, pasikasęs ir vėl užmiga unt savo vietos. Vaikė palaistuvė dar ilgė šoka ir pešioja miegunčius, vis pradėdami nu pirmąja, nu švinta Petra, kuris, būdams nupeštas, vis maine kožną sykį vietą su ponu Jezusu. Kė, išaušus rytmečiu, miegoję atsikėla, tė švintas Petras, veselnykų nupeštas, palika suvisum nuplikęs, švintas Povils tiktė biškį, o poną Jezusa visi plaukė palika unt galvos.

FIKSUOTOJAS: Jonas Koncevičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Šeduva, sen., , Radviliškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šeduva, Panevėžio pavietas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 203, Nr. 94
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 94
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 258-259
Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft. Heidelberg : Carl Winters Universitäts-Buchhandlung, 2 – 1898.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: krikščioniška. Paaiškinimas: nuplika – Bs. išn. Tarmė pasakų nn 94–101, užrašytų apie Šeduvą, Panevėžio paviete, atsižymi ypač ištarimu dvigarsių ai kaip kieta ė (slg. lotyn. ae), ei kaip minkšta ė ir au kaip o. Rašomosios kalbos galuonė akkusatyvo ą šitoje tarmėje perėjus į o, kaip ir nominativus participii praes. act. masculini generis. Plačiau apie panevėžiečių tarmę: Koncevičius. Mitteil[ungen] d[er] Litt[auischen] litt[erarischen] Gesell[schaft]. II, 255; IV. 39 ir Lietuvišk[os] pasak[os]. [Shenandoah. Pa., 1902]. II, 4.

Spausdinti

Atgal