Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7312&FId=10284&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogelis, jis sumislio sykį pavandravot. Ėjo ėjo, priėjo tokį dvarą, tam dvare buvo vestuvės. Jis, jau kelios dienos keliaudams, jau norėjo valgyt – jis sode nusiskynė obuolį ir valgo. Pamatė pons per langą, sako:
– Kodėl tu skini obuolius?
Sako:
– Jau trys dienos nevalgęs, noru valgyt.
Tas ponas liepė prikrėst gerą bliūdą kisieliaus, sako:
– Tegul jis tą bliūdą išėda, o kad neišės, tai duok kančium.
Dabar padėjo jam tą bliūdą kisieliaus. Jis ima valgyt, ale jau mato, kad nieko nebus, tai jis tą kisielių – už ančio krėst. O viens pamatė, kad jis kisieliaus prisidėjo už ančio, – tas jį išvedė šokt. Bešokant tas kisielius praskydo ir pradėjo dribtie. Pamatė pons, kad jam kas ten drimba, sako:
– Kisieliaus persiėdei ir dabar man pribjaurinai seklyčią.
Išmušė kailį ir išvijo. Aina jis toliau, priėjo tokius namus. Atėjo in stubą, rado dvi mergas. Prašosi in nakvynę. O tos mergos sako:
– Kur mes tave priimsim: vyrų nėra namie.
– Ale, – sako, – kur aš aisu vakare.
Jau jis jom – nė gero. Ale jis išėjo laukan – tos mergos jo klumšiuką išmetė ir duris užstūmė. Dabar kur jis ais? Buvo kūgis šiaudų an kiemo. Jis inlindo in tą kūgį ir guli. Išgirdo – naktij parvažuoja. Pamislio, kad tai gaspadorius parvažuoja. Atėjo pas jį ir sako:
– Ar nepriimtumėt, gaspadorėli, in nakvynę? Mergos užstūmė duris.
– Mes tave priimsim.
Tuo iš vežimo – brėkštangę, išlaužė klėties duris, pajėmė visokių daiktų ir medaus bačką ir tą žmogų pajėmė an vežimo, kad nepasakytų. Nusivežė in girią, tai tą medų iššildė, iš tos bačkos išėmė, o tą žmogų indėjo in tą bačką ir užkalė, – o ten in tą bačką kaip, būdavo, medų pila, tai buvo dikta skylė, – pametė jį su tąj bačka, o tie vagys nuvėjo savo keliais. Guli tas žmogus toj bačkoj. Kolei jis ten gulėjo – nežinau. Ale atbėgo vilkas ir myža per tą skylę tiesiog an to žmogaus. Tas žmogus kaip griebė už vuodegos tam vilkui ir – laikyt. O tas vilkas pajautė, kad jį laiko už vuodegos, jis – bėgt su tąj bačka, o jis už vuodegos laiko. Tą bačką vilkas tol vilko, iki nesudaužė, o kaip lankai nusmuko, bačka pabiro, tas žmogus vuodegą paleido, o vilkas iš baimės galą pabėgėjęs ir pastipo. Žmogus, to vilko kailinius nuvilkęs, nuvėjo savo keliais.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 407-409, Nr. 182
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 182
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal