ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7313&FId=10285&back=home&back=home
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks visai vargdienis žmogelis. Jis teip buvo suvargęs, kad jis neturėjo nė ką pavalgyt tam sykiui. Ale ką jis darys? Jis sumislio ait žmonių prigaudinėt. Atėjo in vieną dvarą an dvaro vaikščioja daili kiaulė su dvylika paršiukų. Jis sustojo ties tąj kiaule, nusijėmė kepurę ir kloniojasi, linguoja ir linguoja. Pamatė ponia per langą, sako:
Ką tas žmogus no tos kiaulės nori? Pašaukit jūs man jį.
Pašaukė tą žmogų pas tą ponią. Klausia ponia:
Ką tu nori no tos kiaulės?
Sako tas žmogus:
Aš vargdienis žmogus, tai joks žmogus pas mane neina in kūmus, tai prašau, poniute, šitą jūsų kiaulę.
Tai poniai net linksma pasidarė, kad jos kiaulę in kūmas prašo! Sako:
Pakinkykit in karietą ketvertą arklių, tegul važuoja kaip jau ji pėkščia nuveis?..
Pakinkė arklius in kočą, pasodino kiaulę. Ale jam gaila tų paršų, sako tas žmogus:
Ką tie paršiukai čia vargs be motinos, tegul ir jie važuoja pasilinksmint.
Gerai tu sakai, tegu važuoja.
Sudėjo ir tuos in karietą. Tas žmogus važnyčioja, ir išvažiau.
Parjojo ponas iš laukų, sako:
No kur karieta? klausia ponios. Ji sako:
Atėjo žmogus pavargęs, negau niekur kūmą, tai prašė mūs kiaulę, tai kaip jau ji pėkščia nuveis?.. Tai liepiau pakinkyt ketvertą arklių in karietą, ir išvažiau.
Na, tai tu, rods, padarei! Tai jau nevidonas nuvažiau su arkliais ir su koču, o da ir kiaules išvežė.
Tas ponas sėdo ant arklio vyt.
Anas jau mato, kad pons atsiveja, tas girioj pavažiau in šalį, in tankumyną arklius pastatė, o pats atsisėdęs sėdi pakelėje ir laiko kepurę prispaudęs. Atjoja tas ponas, klausia:
Žmogeli, ar tu nematei čia važuojant ketvertu arklių?
Sako:
Mačiau, ale tu nepavysi, tu nežinai, katruom keliu nuvažiau.
Na, tai tu vykie.
Kad aš turu laikyt: čia turu paukštaitę.
Na, tai duok tu man aš palaikysu, o tu vykie tą nevidoną.
Tas pons laiko tą skrybėlę prispaudęs, o tas žmogus sėdo an arklio, nujo pas tą kočą, prisikabino tą arklį ir nuvažiau. O tas pons da laikė laikė skrybėlę, mato, kad jau negrįžta, metė tą skriblių ir aina pėkščias namon.
Kada parėjo, klausia ponia:
O ką, ar pavijai?
Pavijau, ale kad teip sunkiai važuoja, sušilę arkliai, tai da penktą prikinkiau.
Sako ponia:
Jau parvažuos... netoli.
Tai ir po šiai dienai laukia ir laukia grįžtant, ir nesugrįžta.
O tas žmogus arklius pardavė, tais kiaules pasipjovė turėjo pinigų ir mėsos.
PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 409-411, Nr. 183
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 183
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal