Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7315&FId=10287&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Atėjo toks bernas pas gaspadorių, susiderėjo tarnaut kiek ten metų be jokio užmokesčio, tik kad po tų metų leistų tas gaspadorius už jo savo dukterį. Ir teip sutiko.
Kaip tas bernas pristojo tarnaut, da toj duktė buvo maža. Per daug metų jam bebūnant, jau toj duktė užaugo, jau pradėjo važuot pas ją jaunikiai. Atvažuoja ir gražesnių, ir bagotesnių už tą berną, ir jau su kitu padavė užsakus ir jau darys veseilią, o tą berną už tiek metų tarnavimo nekenčia, kad nė in stubą neateitų. Užduoda jam sunkų darbą an veseilios ir užduoda jam tokį didelį darbą, kad jis tik veseilioj nesimaišytų. Sako:
– Važuok in girią, parvežk tiek ir tiek medžių.
Jis pakinkė arklius in roges, nuvažiavo in girią. Kad graičiau tą skaičių parvežtie, žinoma, daug užsikrovė. Važuojant iš girios, sulūžo jam pavara. Ką jis dabar darys? Aina atgal in girią pasikirst pavarą. Atėjo pas vieną medelį, žiūri – labai daili pavara išeina, sako: „Reikia kirstie“. Ale prašnekėjo tas medelis, sako:
– Nekirsk tu manęs. Nuveik, sėsk an rogių ir sakyk: „Tegul teip bus“, – tai tu kaip bematant būsi namie, ir vėl atgal sėsk, sakyk: „Tegul teip bus“, – būsi tuo girioj ir kaip bematant tuo tu suveši tuos medžius.
Jis atėjo pas roges, sako:
– Tegul teip bus.
Kaip jis tik teip ištarė, tuojau jis – namie su medžiais ir vėl atgal girioj, ir kaip bematant jis tuos medžius iškirto, nes jam ir toj bylė pati kirto, ir suvežė. Atėjęs in stubą pas šokikus ir sėdi. O tas gaspadorius:
– Na, jau suvežei medžius?
– Jau.
– Na, tai aš tau duosu kitą darbą: nuveik in kluoną, supjauk visus šiaudus in akselį.
Tas bernas nuvėjo pas kaimynus, prisižičijo liodrių, pastatė tais liodres an klojimo ir sako:
– Tegul teip bus.
Tos liodrės už viena kitos o jau pjaut pjaut – supjovė kaip bematant visus šiaudus. Sako gaspadoriui:
– Jau supjoviau.
Tas gaspadorius pažiūri, kad baisios krūvos, o šiaudų jau nė biskio nėra.
Jau atėjo vakaras, jau ir po veseiliai, jau jauniejai išėjo gultie, o anie kaip tik atsigulė klėtij, tas bernas sako:
– Tegul teip bus.
Jau anie anryt neatsikelia nė durių atidaryt. Duris išmušė, jiedu nekelia. Mato, kad jau iš to nieko nėr, ėmė prašyt to berno, kad jaunuosius paleistų. O tas bernas sako:
– Užmokėkit man algą už tiek daug metų, ką aš čia tarnavau, tai jie kels.
Kitokios pagelbos, matyt, nėra. Ėmęs tas gaspadorius apmokėjo tam bernui už tuos visus metus, tada anie atsikėlė, o tas bernas iškeliavo savo keliu.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 412-413, Nr. 185
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 185
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal