Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7325&FId=10298&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo tokia boba, ji turėjo tokį kvailą sūnų. Ale jau sumislijo jį ženyt: nusiuntė jį pas mergą. Jau pas tą mergą jie ten sutiko. Toj mergos motina pasėmė iš uzbono kruopų ir indėjo in puodą an vakarienės. Ale toj motina išėjo iš stubos, o jis da turbūt labai norėjo valgyt, tai jis norėjo da indėt kruopų iš uzbono, kad būtų tirščiau. Jis kaip inkišo rankas in uzboną, prisisėmė kruopų pilnas rieškučias, norėtų ištraukt – jau per kaklą nelenda, ir neištraukia rankų iš uzbono. O jis to nesupranta, kad reik paleist kruopas, tai bus galima ištraukt rankos iš uzbono. Išgirdo, kad jau ateina motina, – ką jis darys? Jam pas tą uzboną stovėt gėda – jis su tuom uzbonu už stalo ir sėdi. Jau išvirė vakarienė: atnešė an stalo, ragina jį valgyt, jis sako:
– Nenoru.
Ir laiko rankas nuleidęs žemyn. Ale žiūri, kad jis sėdi ir sėdi susirietęs. Sako toj motina:
– Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs?
Jau jis netur ką daryt, sako:
– Kad aš rankų negaliu ištraukt.
O toj motina sako:
– Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi.
Tada jis kruopas paleido iš rankų, ir nupuolė no rankų uzbonas. Kaip nupuolė tas uzbonas, tai jis gerai pavalgė, pernakvojo.
Jau rengia veseilią. Padarė alaus, sako:
– Žentuk, atkišk bačką, kad alus prasigaruotų.
Tos motinos nebuvo stuboj. Tas žentas atkišo bačkas ir paleido alų ant žemės. Ateina motina – žiūri, kad jau alus paleistas. Sako:
– Ką tu padarei: alų paleidai!
– N’o kad liepei atkišt bačkas, kad išsigaruotų, tai aš ir atkišau.
Na, jau nėr ką daryt – padarė daugiau alaus, ir apženijo. Dabar jau jis parsigabeno tą savo pačią namon. Jau jis kaip ėjo gultie, tai tą pačią su virvute prisirišo, kad nepabėgtų. O kaip jis užmigo, tai pati atsirišo tą virvutę, o jam paguldė ožką ir pririšo. Tas pabunda, čiupinėja. Užčiuopė barzdą – sako in savo motiną:
– Mama, ale mano pačiukė su barzda.
– Na, tai, vaikeli, kad visų teip.
Toliau užčiuopė ožkos papus – sako:
– Ale mano pačiukė ir su papais.
O motina sako:
– Kad visų teip yra.
Ale jis užčiuopė, kad yra ragai, sako:
– Ale, mama, mano pačiukė su ragais.
– Ei, ragų nėr...
– Ogi čia.
Toj motina pamatė, kad jam paguldė ožką. O toj mat pati pamatė, kad jis kvailas, tai jį pametė ir nuvėjo atgal pas motiną.

PATEIKĖJAS: Uršė Šikorskiūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 433-435, Nr. 195
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 195
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal