Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7327&FId=10301&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Apsiženijo prūsuks su prūsaite. Toj prūsaitė turėjo šimtą dorelių. Dabar toj prūsaitė nieko neveikia, kad nė valgyt tam prūsukui neišverda, tik guli ant tų pinigų, ir gana.
Ale sykį nebuvo to prūsuko namie. Atėjęs viens – barškina in duris, o ji klausia:
– Kas tu, ar ne bėda?
Tas žmogus sako:
– Bėda.
– Na, tai kad tu bėda, tai gerai, tai aš tavęs ir laukiu.
Padavė jam tą šimtą dorelių. Tas žmogus nuvė su pinigais, o ji tuo stojo linksma, viską trūsiasi, verda valgyt. Pareina tas jos vyras – sako ji jam:
– Dabar jau bėdai atidaviau, tai jau rami, jau galiu viską dirbtie.
– Na, tai ką tu čia atidavei per bėdai?
– N’o atėjo bėda, ir atidaviau jam tą šimtą dorelių.
– Na, kad tu tokia durna, tai aš su tavim negaliu būtie – aisu, jei atrašu da durnesnę už tave, tai būsu su tavim, o jei nerasu, tai aš jau pas tave negrįšu.
Nuvėjo in miestą, žiūri pirmusyk in mūrus, aina galvą užplėšęs, o viena ponia žiūri in jį ir klausia:
– Ko tu teip žiūrai aukštyn?
– Aš iš dangaus atėjau, tai žiūrau, per katrą daiktą aš vėl inlipsu, kad nepaklaidyčia tą daiktą.
O toj žmona klausia:
– Kad tu iš dangaus, ką mano tėvas ten veikia?
Sako:
– Kaziruoja su Dievu. Ale jau visai prasikaziravo, suvisai apiplyšęs nabagas.
– O brolis Fricas ką veikia?
Sako tas vyras:
– Ir nieko neturi. Jis buvo prie muzikantų, ale ištino lūpos, negali žaistie, tai pristatė malt, o pinigų neturi nuveit pas daktarą, tai vargsta nebagas prie girnų.
– O tarnaitė mano, kad dabar neseniai numirė, ką veikia?
– O ką veiks... Žinai, pakol prasigyvena, tai šluoja stubas.
– Na, ar tu, aidams in dangų, negalėtum jiem ten drabužių mineštie?
– O kaip aš drapanas nešu – didelis pundas. Pinigų tai galėčia nuneštie jiems.
– Na, tai aš duosu pinigų.
Padavė nunešt penkis šimtus tėvui, du šimtu broliui, o tai savo tarnaitei davė penkiasdešimts – iš viso davė septynis šimtus penkiasdešimts dorelių. Sako:
– Gerai, aš jiems atiduosu, ale man už kelią – jau nieko?
Toj pamislio, davė ir jam už kelią penkiasdešimts dorelių. Tas prasuks, gavęs aštuonis šimtus dorelių, aina namon.
Ale parėjo tos vyras. Toj pati ponia visa linksma: pasakoja savo vyrui, kad buvo iš dangaus koks tai pasiuntinys, papasakojo apė tėvą, kad labai biednas, viską pralošęs, o Fricas tai, sako, buvo prie muzikantų, ale ištino lūpos, pinigų neturi pagydyt, tai, sako, mala, o tarnaitė, sako, stubas šluoja.
– Na, tai tu rasi davei jiem pinigų?
– Daviau: tėvui – penkis šimtus, broliui – du šimtu, o tai tarnaitei – penkiasdešimts dorelių ir jam da daviau penkiasdešimts už kelią...
Jau tas jos vyras suvisai pastiro:
– Na, tai tu padarei...
Tuo griebė šyvį, sėdo raitas vytie. Jau jis ne per toli ano, o anas pamatė, kad jau atsiveja, tuo kepurę – no galvos, padėjo an žemės, po kepure padėjo akmenuką ir laiko pavožęs. Atjojo tas an to šyvio, sako:
– Ar tu, žmogau, nematei tokį ir tokį ainant?
– Mačiau, ale tu jį nepavysi – tu nežinai kuriuom keliu.
– Na, tai ar tu negalėtum tą nevidoną pavytie?
– Kad aš čia turu auksinę paukštę. Turu laikytie, iki nusileis saulė, o po saulėleidžių tai aš ją galėsu neštis.
– Na, tai ar aš negalėčia palaikyt?
– Gali laikyt, ale tik nepaleisk.
Tas ėmė laikyt, o šits, užsėdęs an šimelio, kaip nujo, teip nujo namon. O tas laikė laikė, jau jam nusibodo, pakelia kepurę, žiūri – nė paukštės, nė nieko.
– Na, – sako, – ką jis pačią apgau – da negana to, aš da ir arklį atidaviau.
O kad prūsuks parjo namo radęs durnesnę bobą kaip jo, jau savo tos bobos nepametė.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 436-439, Nr. 197
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 197
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal