Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7328&FId=10302&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks Liudvikas ir Pliudrikas. Tas Liudvikas buvo katalikas, o tas Pliudrikas buvo vokietis. Tas Pliudrikas buvo turtingas, o tas Liudvikas teip tik sau buvo. Ale jie kaip sėbrai buvo, tai jie sumislijo pas vieną mergą jotie. Tas Pliudrikas nujo an gero aržilo, o tas Liudvikas – an tokios kumelaitės. Ale tas Pliudriks išėjo laukan, ėmė to Liudviko kumelaitę pririšo aukštyn ir sako atėjęs:
– Liudvik, tavo kumelaitė skaito žvaigždes.
O Liudviks išėjo laukan, išsijėmė peilį, tam Pliudriko aržilui nupjovė abi lūpas, atėjęs sako:
– Pliudrik, tavo aržilas juokiasi iš mano kumelaitės.
Tas išėjęs pažiūri – kad jo aržilo abi lūpos nupjautos:
– A, jau tu nė šiokias, nė tokias baikas padarei.
Tas aržilas pastipo, nusipirko kitą, ir vėl jiedu joja. Jau buvo vakaras. Pasileido jiedu in pievą ganyt. Tas Liudvikas užmigo, o tas Pliudrikas nuvėjęs Liudviko kumelaitę instūmė in grabę, atėjęs sako:
– Liudvik, tavo kumelaitė insibridus ir žuvauja.
Palaukė, kol tas Pliudriks užmigo, tas Liudviks tuo nuvėjo, žiūri – jo kumelaitė grabėj. Jis tuo iš kišeniaus peilį, tam aržilui aprėžė kojas, skūrą užraitojo ir atėjęs sako Pliudrikui:
– Tavo arklys jau kelines pasiraitojęs ir aina mano kumelę gelbėt iš balos.
Tas Pliudriks nuvėjęs pažiūri – kad jau jo aržilo aprėžtos kojos ir užraitota skūra aukštyn:
– Jau tik tu nežinai, ką pats padarei – ėmei ir aprėžei visas keturias kojas.
Jau tą arklį vėl atidavė rakaliui. Nusipirko kitą, ir vėl jau jiedu joja pas tą mergą. Ale tie tėvai mergos verčia tą dukterį, kad aitų už to Pliudriko, nes ans buvo bagotesnis, o toj merga geriau norėjo Liudviko, ale tėvai ją privertė aitie už Pliudriko. Jau išėjo jų užsakai, jau važiau an šliūbo, o tas Liudvikas nuvėjo pas kalvį, insikaitino geležgalių, atėjo in bažnyčią pas tą Pliudriką ir jam in aulą prikišo karštų geležų. Jam kaip gerai inkaito, jis klausia:
– Kas man čia teip karšta?
O toj jo merga sako:
– Tai šliūbas toks karštas.
O kaip jau jam visai ėmė degtie, trepterė koja, sako:
– Alt, alt, jau negaliu dalaikyt šliūbo.
Ir, kiek tik gal, išbėgo iš bažnyčios. In tąsyk atėjo kunigas. Tas Liudvikas pristojo prie šliūbo, ir suvinčiavo tą Liudviką su tąj merga.

PATEIKĖJAS: Juozas Derenčius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 439-440, Nr. 198
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 198
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal