ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7361&FId=10335&back=home&back=home
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toki du pavargę žmonės susiedai, ale jie abu labai biedni, kad jie nieko neturi. Ale jie ais in jomarką. Viens prisikišo maišą samanų, o ant viršaus užsidėjo vilnų, o antras prisirinko gilių maišą, o an viršaus užpylė riešutų, ir aina in jomarką. Ale suvėjo jiedu an kelio:
Ką tu neši?
Aš nešu vilnų maišą parduot, o tu ką?
Aš nešu riešutų.
Na, tai mainykim. Aš kad neparduosu tuos riešutus, tai vaikai tegu krims!
O man bus gerai vilnos.
Dabar jiedu apsimainė. Nuvėjo in jomarką, apsižiūri tam maiše, kur buvo vilnos, apačioj samanos, o šits pažiūri maiše gilės. Dabar jiedu šnekasi:
Tu kytras ir aš kytras. Tai ką mudu darysim, kad mudu toki kytri?
Aime mudu vogt.
Dabar jiedu susitarę, aina jiedu vogt pas vieną gaspadorių. Nuvėjo in klėtį, prasiplėšė stogą, viens inlindo in klėtį, o kits sėdi an stogo. Ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia. Rado da ir aukso žiedą ten kur skrynioj ir tą padavė. Ale jau šits mato, kad jau ans gana padavė: O, sako, kam čia man su juo pusiau dalytis tegu jį užmuša pagavę. Ima nulipa nuo klėties ir aina su tom drapanom. O anas jau pririšo daugiau, krutina virvę, kad trauktų, jau nieks netraukia. Jau jį pajėmė baimė, sako: Kaip jau jis ką pamatė, tai pabėgo. Jis konograičiausia tuo išplėšė grindį, išlindo ir jis ant namų bėgt. O ans pamatė, kad atsiveja, ir tas bėgt, o sunkiai nešdams negali pabėgt. Da kol galėjo, bėgo, o paskui jau stojo: nors pavijęs kad ir supjaustyk, jau toliau bėgt negali. Dabar ans jį pavijo, sako:
No kodėl tu pabėgai?
Ar, sako, nepabėgsi: stuboj užžibino žiburį, ėmė vaikščiot, tai aš bėgau.
Jiedu pasilsėjo, parėjo namo, tuos daiktus pasidalino pusiau, o tą žiedą negali pasidalyt. Sako:
Tai tu vieną nedėlią nešiok, aš kitą.
Ale jiedu nėšio viens vieną, kits kitą [nedėlią], ale viens sako: Tas žiedas tegu man teks: aš an viršaus sėdėjau, viskas man reikė ištraukt. Sako pačiai:
Aš aisu an kapinių, išsikasu duobę, o tu uždėstyk pagaliais ir užkask mane, tai kaip pereis kelios dienos, tai tas žiedas man liks.
Teip ir padarė. Ateina jau anas to žiedo, sako:
No kur jis?
O pati sako:
Jau numirė.
Na, ar tikrai numirė?
Ogi kaip numirė.
No kur tu jį pakavojai?
Pakavojau an kapinių.
No tas žiedas kur?
Jis pasikavojo su tuom žiedu.
Aik man parodyk, kur jis pakavotas.
Nuvėjus pati parodė, sako:
Štai šits jo kapas.
Šitas užsilipęs an kapo ir krapšto. O ans mislio, kad kerdžius atginė galvijus, sako: da ingriaus. Jis rikterė:
Atpruč!
O šis an kapo ėmė baubt ir kast.
Nugi kiba tave čia negerasis atnešė! Da ingriausi, še alda!
O šits žemes nukrapštė, ir jau jis matyt.
No ko tu čia pasikavojai no manęs?
Aš norėjau, kad man žiedas tektų vienam.
Tai ko tu kavojiesi? Geriau perkirskim pusiau žiedą, ir nereiks kavotis.
Tai paskui jiedu sutiko: tą žiedą pusiau perkirto, pajėmė abu po pusę ir teip jau ramiai gyveno.
PATEIKĖJAS: Juozas Aidukaitis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 443-445, Nr. 202
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 202
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal