Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7362&FId=10337&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk ėjo toks suvargęs žmogelis. Patiko jis aržilą, sako:
– Aime drauge.
Ir aina. Toliau sutiko bulių, sako:
– Aime drauge.
Ir tas aina. Aina jie toliau, patiko aviną, sako:
– Aime drauge.
Ir tas aina. Aina jie toliau, sutiko šunį, sako:
– Šunyti, aime drauge.
Ir tas aina. Aina jie toliau, patiko katę, sako:
– Aime drauge.
Ir ta bėga drauge. Aina da toliau, patiko žąsiną, sako:
– Aime drauge.
Ir tas aina. Aina toliau, patiko gaidį, sako:
– Aime drauge.
Ir tas aina. Atėjo jie visi in girią, girioj rado tokią trobelę. Atėjo pas tą trobelę – žiba žiburys ir žmogžudžiai sėdi apė stalą ir skaito pinigus. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apė tą trobelę ir liepė visiem sykiu rėkt. Tie visi gyvuliai kaip suriko sykiu – pasidarė girioj didelis balsas. Tie vagys išsigando ir pabėgo, o tas žmogus atėjo in tą trobelę, šunį paguldė po stalu, katę – an kakalio, žąsiną su gaidžiu – ant aukšto, o aviną – priemenioj, o arklį su bulium – lauke, o tas žmogus gulė an suolo.
Ale ne po ilgam ateina viens vagis žiūrėt in trobelę, kas ten regis. Jis kaip tik inėjo in stubelę, pas stalą kaip tik stojo, teip tas šuo jam – už kojos. Jis bėgt per duris, o ta katė kaip spjaus jam in akis! Jis – in priemenę, o avinas kaip duos jam ragais in šikną! Bėga toliau, tas bulius kaip griebė an ragų, o jį krėst! O tas aržilas kaip spyrė, tai net jis kelias ailes persivertė. Žąsinas an aukšto girgsi, o gaidys gieda – jau jis iš ten pabėgo. Nubėgo pas anuos, o anie klausia:
– N’o ką tu ten girdėjai?
Sako:
– Duokit pakajų! Kaip tik atėjau in stubelę, teip tuo viens iš po stalo karštom replėm man už kojos. Aš bėgu per duris – gaspadinė kaip liejo karštais barščiais in akis! O priemenioj viens plaštaka – man per šikną! Kaip tik išbėgau laukan, viens kaip griebė an šakės, kaip ėmė su tąj kratyt! Tas pametė, tai kaip kits man davė su kūju, tai net kelias ailes apsiverčiau. O ant aukšto da visokiais balsais rėkia: „Priduok – pakarsim, priduok – pakarsim!..“ Jau ten daugiau negali aitie – tegu jie ten galą gauna, da aš tokioj baimėj niekad nebuvau!
O tas žmogus, pinigus susisėmęs, parėjo namon ir bagotai gyveno.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 445-446, Nr. 203
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 203
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal