Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7374&FId=10352&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks karalius. Ale jis užaugino tokį meitėlį, ir meitėlis, būdavo, knisa ir knisa sode. O karaliui nepatiko tas jo darbas, o jį išvaryt nieks iš dvaronų nepajėgė. Kada karalius užsigeidė neatbūtinai jį iš sodo išvytie, sušaukė akvatnykus iš visos žemės: jei kas jį užmuš, tai liks karaliaus žentu.
O buvo vieno ūkinyko du sūnūs: viens buvo išmintingas, o kits – kvailas. Renkasi ten visoki iš žemės an to meitėlio galvos, o tą kvailį kaip tas brolis nekentė, sako:
– Vešu jį, tegul tas meitėlis sudraskys.
Padavė kvailiui kuolą, ir nuvė pas tą karalių. Nusiuntė tuo tą kvailį su kuolu in tą sodą pas tą meitėlį – tas meitėlis kaip šoko prie to kvailiaus, tas kvailys kaip davė jam per šnipą kuolu – teip ir atliko.
Dabar tam broliui gaila, kad tas kvailys užmušė jį, jau jis bus karaliaus žentu. Jis jį tuo pačiu kuolu užmušė, nuvilko iš miesto ir tokiose samanose pakavojo, o pas karalių atėjęs pasakė, kad jis užmušė tą meitėlį.
Dabar nežinau, ar karalius laiko gyvulių, ar ne, o kitąsyk tai laikydavo kaimines gyvulių. Sykį nuginė karaliaus kerdžius gyvulius ganyt. Piemuo nuvėjo an to daikto, kur tas kvailys pakavotas, – žiūri, kad išaugus tokia dūdutė. Tas piemuo nusiskynė tą dūdutę ir dūduoja. Toj dūdutė dūduoja tokią dainelę:
– Dūduok dūduok, piemenėli, mane brolis užmušė ir šičia, tose samanose pakasė dėl to meitėlio, kuris sode kniso.
Dabar tas piemuo nusigando, padavė tą dūdutę kerdžiui. Tas kerdžius papūtė in tą dūdutę – ir vėl ji teip dūduoja:
– Dūduok dūduok, kerdžiuli, mane brolis užmušė ir šičia, samanose pakasė dėl to meitėlio, kuris sodą kniso.
Dabar tas kerdžius, parginęs gyvulius, paduoda karaliui tą dūdutę, sakydams, ką ta dūdutė dūduoja. Karalius papūtė – sako:
– Dūduok dūduok, karaliau, mane brolis užmušė, samanose pakasė dėl to meitėlio, kuris sodą kniso.
Sako karalius:
– Kas čia per dūdutė? – Sako: – Vesk tu ten mane, kur tu ją nuskynei.
Nuvėjo su tarnais an to daikto, atkasė samanas ir rado tą kvailį. Paskui kur tai karalius suieškojo gyvojo ir gydančio vandens, jį pavilgė, ir jis atgijo. Tada jis pats karaliui viską išpasakojo – o jau buvo berengiama ženyt dukterį su to durniaus broliu. Paskui tą jo brolį sušaudė, o su tuom kvailiu pataisė visą balių, ir išleido karalius savo dukterį, o po tėvui liko kvailys karalium.

PATEIKĖJAS: Juozas Kičas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 458-459, Nr. 214
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 214
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal