Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7400&FId=10373&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk, kada pas mus buvo daug girių, buvo toks medinčius. Jis sykį rado girioj suknaisiota šerno po agle. Dieną nuvėjęs in tą aglę pataisė sau lentutę, kad būtų smagu sėdėt, pajėmė bonką degtinės dėl drąsos, insilipo in tą aglę ir sėdi. Kaip gerai sutemė, klauso – atsibraškina per aglyną girinis kuilys. Tas medinčius šautų, ale toj pusė sakuota, kur kulka neima, o kita pusė neatsisuka. Tas kuilys suvuodė žmogų ir knisa po tąj agle, kad net šaknys braška! Jau tam medinčiui bėda. Ale ne po ilgam vėl atbarška per aglyną. Žiūri – ateina vilkas. Kaip tas kuilys knisa, tai tas vilkas aina, o kaip kuilys klauso, neknisa, tai tas vilkas stovi, kaip knisa, tas vilkas aina povaliai ir vis artyn. O šaut jam – nė tą, nė tą. Kaip jau prisalino artyn vilkas ir griebė kuilį už pasturgalio, ėmė viens kitą sukt. Sukosi sukosi, tą kuilį jau paalsino, tik opt an kuilio apsižergė ir tuo – už gerklės. Tuo papjovė, o po vainai – guli vilkas, kojom apsikabinęs girinį kuilį, užrietęs galvą aukštyn, išsižiojęs lekuoja. Anam iš medžio labai buvo smagu šaut, tai kaip jis pamierau tiesiog in gerklę, kaip rėžė – tas vilkas nusivertė no kuilio. Dabar sako: „Jau gerai“. Išlipo iš aglės, parėjo namo, pakinkė arklius in vežimą, parvežė lašinių ir skrandą – jau tą naktį jis gerai laimėjo.
An kitos nakties pasivadino da jis kitą medinčių, aina lauktie vilkų. O buvo dvaro kūgiai sukrauti javų, tai jie an kūgio užsilipo. Ir viens mokėjo teip staugt kaip vilkas. Jis vienąsyk užstaugė – nieko negirdėt. Kitąsyk užstaugė jis – girioj atsistaugė. Dabar jiedu sėdi ir laukia vilko. O kaip jis, būdavo, užstaugia, tai an to staugimo, būdavo, ateina vilkas. Dabar jiedu sėdi sėdi, ale žiūri – išeina iš girios vilkų daugiau kaip penkiosdešimts! Atėjo tie vilkai, sustojo apė tą kūgį ir – raut dantimi šiaudus! Kits kaip griebia, tai vis po naštą šiaudų neša tolyn! Jau jie mato, kad bus blogai, tai jie – šaut tuos vilkus. Kaip tik vieną užmuša, teip tie vilkai sudrasko in smulkius šmotelius. Jie kelis lygiai nušovė, o tie vilkai iš piktumo sudrasko. Ale jau mato tie vilkai, kad juos per daug mažina, – visi nubėgo no kūgių ir sugulė ratu aplink teip toli, kad negalėtų pasiekt nušautie, ir gulėjo, laukė, ar nenulips koks no kūgio. Tai tie vilkai gulėjo iki dienai, o tie medinčiai ir tupėjo an kūgio, pakol vilkai prasikraustė. No tosyk tie medinčiai, kol gyvi buvo, jau daugiau nėjo laukt vilkų!

PATEIKĖJAS: Gavienas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Balsupiai, k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Balsupių k., Keturvalakių prp., Senapilės pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 483-484, Nr. 224
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 224
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal