Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7401&FId=10374&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas, jis turėjo labai seną šunį. Kaip jis jaunas buvo, tai jį mylėjo, kaip paseno, jį visai išvarė. Tas šuo nubėgo in girią, patiko vilką. Sako vilkas:
– Kur tu bėgi?
Sako:
– Aš tarnavau ūkinykui. Pakol pajėgiau, tai buvau geras, o kaip pasenau, tai jau nedavė ėst ir išvarė.
Tas vilkas sako:
– Na, palauk, aš tau gero padarysu. Kaip išeis rugių kirstie, atneš ūkinykė valgyt, atsineš vaiką, pasidės, ais rugių statinėt, o aš gulėsu rikėj, tai kaip ji tik nuveis toliau, tai aš tą vaiką pagriebęs nešu, o tu vyk, draskyk mane, tai aš pamesu tą vaiką. Už tą vaiką tai tave mylės, iki tu gyvas būsi. Ale tu mane ir neužmiršk už tą geradėjystę.
Parbėgo tas šuo vėl namon, o toj ūkinykė sako:
– Ar jau tu, bjaurybe, vėl parbėgai? Neturi kur pasidėt?!
Ale toliau dieną neša toj ūkinykė darbinykam in laukus valgyt ir nešasi mažą vaiką. Atėjus pas rugius, tą vaiką padėjo, o pati nuvė pėdų statinėt. Kaip ji tik nuvėjo toliau, tas vilkas – iš rikės, tą vaiką pagriebė ir neša.Toj ūkinykė pamatė tą šunį, sako:
– Šunyti, vyk tą vilką, atimk vaiką!
Tas šuo kaip šoks vytie tą vilką! Tuo pavijo, ėmė draskyt. Tas vilkas tą vaiką pametė, toj ūkinykė tą vaiką pribėgus pagriebė, sako:
– Tai geras šunytis.
Jau tam šuniui duoda tą patį lakt, ką patys valgo, jau tam šuniui labai gerai.
Ženijo tas ūkinykas dukterį. Tas šuo nubėgęs pakvietė tą vilką an baliaus. Vakare, kaip šoka, tas vilkas inlindo per žmonis po stalu, ten numeta kaulų, kits ir mėsos, duonos, – tas vilkas jau gerai priėdė. Pradėjo dainuot bobos, o tas vilkas sako:
– Jau ir aš dainuosu.
O tas šuo sako:
– Nedainuok: bus tau bėda.
– Ale aš neiškenčiu – jau dainuosu.
Ir užstaugė. Tie žmonės kas nugriebė lazdą, kas čiečką, kas kačergą, kaip ėmė tam vilkui duot, kad jis ką tik pabėgo. Paskui, kaip suvėjo su šunim, sako:
– Aš tau gana gero padariau, o kaip aš pas tave atėjau, tai ką tik skūrą išnešiau nesudraskytą!
– Aš tau sakiau, kad nedainuok...

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 485-486, Nr. 225
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 225
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal