Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7402&FId=10375&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Sykį bėgiodama lapė apė kromelius pavogė bandelę pyrago. Ji plutą atkėlė, minkštimą išėdė, tais plutas sulipino gražiai, sulaižė, atnešė pas piemenis, kurie avis ganė, sako lapė:
– Vaikai, mainykim šitą bandelę ant avies.
Tiem vaikam patiko pyragas. Ėmė ir apmainė an avinuko, sako:
– Pyrago pavalgysim, o avių – didelis pulkas, ūkinykas nežinos, ką vienos nėra.
Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suvedė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę. Ji žiūri, kad žmogus vedasi avinuką. Ale jis prisirišo tą avinuką, o pats paėjo su reikalu in girią, o ta lapė atbėgus savo tą šiaudinį avinuką pastatė prie virvutės, o tą pajėmus nunešė toliau, papjovė ir suvėdė. O žmogus atėjęs nor vestis tą avinuką – tas avinukas neina. Tas žmogus sako:
– Škiude!
Patraukė už virvės – tas parpuolė. O kad jis žiūri – tik avies kailis, prikimštas šiaudų!
O lapė, suvėdus tą avinuką, skūrą vėl prikimšo, atnešus ne per toli no kelio, pastatė prie medžio, o pati krūme tupi. Ale atvažiau žmogus rogutėm, o jis vežėsi prisigaudęs žuvų krepšį. Tas žmogus pamatė, kad stovi avinukas girioje, – nusidyvijo: „Nugi ten dabar?.. Ana stovi avis – kiba ją vilkas čia in girią atvijo“. Jis no rogių – prie avies. O kad priėjo artyn, žiūri, kad tik kailis.
O ta lapė, kaip tas žmogus nuvėjo, tuo – an rogučių, pagriebė tą krepšį žuvų, nusinešė in girią ir ėda. Atbėga vilkas, sako:
– Lapute, kur gavai žuvyčių?
Sako:
– Prisigaudžiau.
– Duok ir man pavalgyt.
Sako lapė:
– Ar tu negali prisigaudyt? Aš maža, tai tik krepšį pagavau, o tu didelis, tai tau užsikabys pilnas maišas, galėsi ėst, kiek norėsi.
– O kad aš nemoku pagautie.
Sako lapė:
– Nuveik in aketę, inkišk vuodegą ir pagausi.
– Na, tai aime, lapute, parodyk tu man, kaip pagautie.
Toj lapė atsivedė vilką pas aketę, sako:
– Kišk vuodegą, tai užsikabys.
Tas vilkas inkišo vuodegą, laikė laikė, pakol prišalo. Sako lapė:
– Na, dabar trauk.
Patraukė vilkas vuodegą – jau negali ištrauktie! Lapė, matydama, kad jau vilkas prišalo, ką ji darys? Ji nubėgo in namus, sako:
– Bėkit, vilkas prišalo aketėj!
Tie visi iš stubos išbėgo mušt vilką. Tam vilkui kaip ėmė duot, tas, vuodegą nutraukęs, pabėgo.
Tie žmonės kaip išbėgo visi iš stubos, toj lapė insikraustė in pečių – o ten buvo pakeptos dešros, – ji tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė an šieno kūgio ir ėda. Atbėga vilkas, sako:
– Ką tu ten, lapute, ėdi?
Sako:
– Traukiu savo žarnutes ir ėdu.
Sako:
– Duok man paragaut.
Toj lapė numetė šmotuką, tas vilkas paragau – gardi, tai sako:
– Kaip aš galiu savo trauktie?
Sako:
– Ilčia prasirėžk ir trauk.
Tas vilkas tuo prasirėžė sau pilvą, žarnos išėjo – ir pastipo.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 486-488, Nr. 226
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 226
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal